Valstybės remiamų kreditų smulkiajam ir vidutiniam verslui išdavimas stringa. Maža to, kad paskolos dalijamos per lėtai, bankai dar atmeta maždaug 50 proc. visų paraiškų.

Reikia dirbti greičiau

Vakar ūkio ministras Dainius Kreivys, "ant kilimėlio" iškvietęs bankų, teikiančių mikrokreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui, vadovus, paragino dirbti greičiau. Mat paraiškos, jo nuomone, nagrinėjamos per ilgai. Esą per dieną turėtų būti išduodama bent po kelis kreditus.

"Paskolos išduotos 103 įmonėms. Iš viso paskolinta apie 12,5 mln. litų. Ūkio ministerija dirba verslo režimu. Kiekvieną rytą renkamės į susitikimus, kuriuose sprendžiame opiausias verslo skatinimo plano problemas. To paties paprašiau ir bankų. Norime, kad jie operatyviau nagrinėtų paraiškas, kurių dabar turime jau apie 400. Visi stengiamės, kad verslas tas lėšas kuo greičiau panaudotų. Be abejo, norėčiau dar didesnio tempo, bet suprantu, kad bankai dar tik įgauna pagreitį", – po susitikimo su bankininkais kalbėjo ministras.

Jis taip pat žadėjo, kad vėliausiai iki liepos visos lėšos, numatytos verslui finansuoti, pasieks bankus. Iš viso tam žadama skirti 1,3 mlrd. litų. Dar milijardą žadėjo skirti patys bankai. Tiesa, kol kas veikia tik dvi paskolų linijos – iš viso 120 mln litų.

Bankai nenori rizikuoti

Tiesa, bankai nelinkę rizikuoti ir nepaisant valdžios suteikiamų garantijų, apie 50 proc. paraiškų atmeta. Į juos kreipiasi labai daug verslininkų, norinčių refinansuoti jau turimas paskolas. O tai esą per didelė rizika. Tiesa, atmetama ir nemažai paraiškų paskolinti lėšų investicijoms ar apyvartinėms lėšoms. Atrodo, kad bankai kai kurias įmones tiesiog laiko beviltiškomis. D.Kreivys pripažino, kad ateityje veikiausiai reikės papildomų garantijų.

Bankai jaučiasi speičiami į kampą. "Padėtis – ne pati lengviausia. Valdžia mus spaudžia kuo greičiau išdalyti tas paskolas, jei nespėsime iki nustatyto termino, mokėsime didžiules baudas. Kiekviena diena verslui, o kartu ir mums dabar – naujas galvosūkis. Bet, manau, susitvarkysime. Pinigų yra, ir jie gana pigūs ir patrauklūs. Aišku, ne visiems galime padėti, daugiau kaip 50 proc. klientų negalime suteikti kreditų. Daliai siūlome kitokius sprendimus – susijungti, išsiskirti ir pan.", – kalbėjo Šiaulių banko valdybos pirmininko pavaduotojas Viktoras Budraitis.

Verslininkai nori daugiau

Medicinos banko valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Kęstutis Olšauskas pridūrė, kad klientai nori dar mažesnių palūkanų ir galimybės imti paskolas refinansuoti jau turimus įsipareigojimus.

"Pagrindinis mūsų klientų noras – kad palūkanos būtų dar mažesnės. Kad neviršytų 4 proc. Antra, yra iš tikrųjų daug klientų, kurie prašo refinansuoti paskolas. Pagal dabartines priemones, ES įstatymai mums neleidžia skolinti šiam tikslui, taigi turbūt reikėtų pagalvoti apie lėšų skyrimą ir tokioms įmonėms. Galėtume nemažai jų išgelbėti", – teigė Medicinos banko vadovas.

Yra ir kitų problemų. Bankai pripažįsta, kad pirmenybę gauti paskolą turi esami jų klientai. Kiti privalo laukti. Be to, apsunkintos galimybės gauti paskolą rajonuose, kuriuose neveikia konkursą laimėjusių bankų skyriai.

Mažieji kreditai

Ūkio, Šiaulių ir Medicinos bankai laimėjo Ūkio ministerijos ir valstybės valdomos bendrovės "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) skelbtą konkursą dėl 20 mln. litų biudžeto asignavimų smulkiajam verslui. Kreditus labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms šie bankai teikia nuo balandžio pabaigos. Ši parama vadinama pirmuoju mikrokreditų smulkiajam verslui etapu.

Mažiems kreditams teikti skirtos lėšos bankams paskolintos iki 2013 m. liepos 1 d. Už paskolą mokamos 6 mėnesių VILIBOR palūkanos, bet ne daugiau kaip 5,5 proc. Pagal šią kredito liniją minėti trys bankai smulkiajam verslui teikia kreditus iki 175 tūkst. litų.

Balandžio 8 d. Ūkio ir Finansų ministerijos su INVEGA pasirašė trišalę sutartį dėl papildomo finansavimo. Ši parama vadinama antruoju etapu. Šiai priemonei skirta 100 mln. litų iš ES struktūrinių fondų lėšų. Viena įmonė gali gauti iki 350 tūkst. litų paskolą investicijoms ir apyvartinėms lėšoms.