Pereiti į pagrindinį turinį

S.Kropas: verslas pats sau kasa duobę (papildyta)

2009-09-30 19:28
S.Kropas: verslas pats sau kasa duobę (papildyta)
S.Kropas: verslas pats sau kasa duobę (papildyta) / Redo Vilimo (BFL) nuotr.

Bankams matyt įgriso netylantys įmonių nusiskundimai, kad pristabdę kreditavimą bankai žlugdo verslą. Šių atsakymas paprastas: rizika didėja ir paskolų sąlygos griežtėja, nes verslas vengia grąžinti paskolas.

Mato apgaules
Ketvirtadienį Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas viešai pareiškė, kad daugėja įmonių vengiančių grąžinti paskolas bankams.

Bankai nenori tartis dėl įmonių restrukūrizavimo, nes tai pradėjus daryti, vyksta turto perrašymas, dovanojimas ir pan., o restruktūrizuojama įmonė paliekama lieka tik su skolomis.

"Daug piktnaudžiavimo atvejų yra ir bankroto bylose: vieną dieną ateini, įmonė vadinasi „Rojus“, kitą dieną – jau „Šviesus rytojus“, ir nors ten dirba tie patys žmonės ir parduoda tą pačią produkciją, kaip vakar, jie tvirtina, kad anos įmonės nebėra. Ji bankrutavo, o čia neva – visai kita bendrovė, kiti savininkai, kapitalas. Visi anos įmonės įsipareigojimai paliekami ir užmirštami. Tai vyksta pakankamai dažnai“, – skundėsi bankų asociacijos vadovas. 

Bankai norėtų, kad būtų sustiprinta akcininkų atsakomybė, nes įstatymai – skylėti ir teisinėmis priemonėmis su tuo kovoti nepavyksta. Dėl to, verslininkų dažnai prašoma paskolų grąžinimą garantuoti nuosavu turtu.

Verslininkai patys kalti
Verslo sektorius dabar esą gerokai rizikingesnis nei fiziniai asmenys. Iš visų, Lietuvoje veikiančių bankų išdalintų paskolų – iš viso 70 mlrd. litų – apie 12 proc. sudaro nuvertėjusios (kai užstatas nepadengia paskolos sumos) ir daugiau nei 60 d. vėluojančios paskolos. Iš šių 12 proc., 7,4 proc. sudaro paskolos verslui.

„Mus labai neramina tai, kad nėra sutvarkyta restrukūrizavimo teisinė aplinka. Dabartinis restruktūrizaciją reglamentuotas įstatymas, kurio pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad kliento mokumas bus atstatytas, yra skubiai taisytinas. Dėl netobulos teisinės bazės daugėja nesąžiningų veiksmų, kai įmonės stengiasi išvengti paskolos grąžinimo. Tai didina nepasitikėjimą verslu ir bankai yra priversti imtis griežtesnių apsaugos priemonių“, – dėstė S.Kropas.

 

Bankams pritrūks pinigų?
Susitikime su žurnalistais bankų asociacijos vadovas taip pat pripažino, kad rudenį bankai veikiausiai skolins dar mažiau, nei dabar, mat blogėjantis paskolų portfelis ir didėjantys bankų nuostoliai mažina galimybę tai daryti. LBA vadovo teigimu dabar pagrindinė problema bankiniame sektoriuje yra ne likvidumas (pakankamas indėlių kiekis), kaip buvo iki šiol, o kapitalo pakankamumas (jis parodo, kiek bankas turi nuosavo kapitalo palyginti su visu turtu. Lietuvos bankas (LB) reikalauja, kad šis rodiklis siektų 8 proc.).

„Per pirmąjį šių metų pusmetį mūsų (bankų – red. past.) nuostoliai siekė 628,2 mln. litų. Reikia manyti, kad ateityje jie dar didės, taigi galimybė paskolinti pinigų mažės. LB reikalauja, kad komerciniai bankai, norėdami paskolinti 100 litų turi turėti 8 litus savo lėšų. Dabar jie turi maždaug po 13 litų, tačiau yra dalykų leidžiančių manyti, kad kai kuriuose bankuose kapitalo pakankamumo rodiklis gali nukristi žemiau reikalavimų ribos. Tai reiškia, kad kai kuriems gali pritrūkti pinigų paskoloms. Nuostoliai ir atidėjiniai yra savotiškas termitas, kuris ėda bankų kapitalą“, – kapitalo pakankamumo problemą aiškino S.Kropas. Tačiau jis nenorėjo atskleisti, kurie bankai atsidūrė sunkiausioje padėtyje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų