Beveik pusė milijono. Tiek šalies gyventojų kitąmet gyvens skurde. Mokslininkai skambina pavojaus varpais ir ragina imtis skubių priemonių.

Skursta tradicinės šeimos

Sociologai įspėja: mažėjančios pajamos, socialinės garantijos ir augantis nedarbas gali virsti ilgalaikėmis šalies problemomis. Atsakymų į tai, kaip būtų galima sušvelninti jų poveikį, bandyta ieškoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su Jungtinių Tautų vystymo programos koordinatoriais organizuotoje diskusijoje apie socialinę atskirtį.

Dėl kone didžiausios ekonomikos krizės nuo nepriklausomybės atgavimo į skurstančių gretas vis dažniau įstumiamos tradicinės šeimos, turinčios būti visuomenės ramsčiu.

"Vis daugiau tradicinių šeimų patenka į skurdo, socialinės atskirties ratą. Tai nebėra daugiavaikės asocialios šeimos. Tai normali šeima, auginanti du vaikus", – kalbėjo Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus Boguslavas Gruževskis.

Skurstančių šalies gyventojų skaičius per kitus metus gali išaugti iki 440 tūkst., nors dar 2008-aisiais jis siekė apie 160 tūkst. Mokslininkai prognozuoja, kad net ir pradėjus atsigauti šalies ekonomikai, skurdo lygis šalyje mažės iš lėto.

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Romo Lazutkos skaičiavimu, buvusį 2008 m. lygį jis galėtų pasiekti 2015 m. R.Lazutka pripažino, kad tai optimistinis scenarijus, nes rodikliai skaičiuoti dar liepą, o vasaros pabaigoje paaiškėjo, jog šalies ekonominiai duomenys dar prastesni.

Paramą reikia plėsti

Darbo ir socialinių tyrimų institutas yra apskaičiavęs, kad absoliutus skurdo lygis šiemet siekė 1092 litus. Tiek žmogui kainavo per mėnesį patenkinti minimalius savo poreikius. Prieš kelerius metus Lietuvoje skurdo lygis buvo 450 litų. Tiesa, šalies institucijų dar 2007 m. nustatyta ir iki šiol taikoma skurdo riba siekia 566 litus.

Diskusiją vedęs VU profesorius Arūnas Poviliūnas teigė, kad jį stebina mažas pajamas gaunančių žmonių išmonė. "Versliu galime vadinti ir tą žmogų, kuris Lietuvoje sugeba išgyventi gaudamas kelis šimtus litų per mėnesį", – liūdnai juokavo sociologas.

Jo teigimu, būtina lopyti socialinės paramos tinklo spragas, kad pro jas neprasprūstų didelė potencialių paramos gavėjų dalis. Pagal dabartinius įstatymus paramos gavėjams taikomi gana griežti reikalavimai. Pasak A.Poviliūno, jeigu žmogus negauna jokių pajamų, tačiau turi apšiurusį butą, vertinamą keliasdešimt tūkstančių litų, į jokią socialinę paramą jis negali pretenduoti.

Šiuo metu socialinę paramą Lietuvoje gauna apie 37 tūkst. žmonių. Ekonomistai konstatuoja, kad šalies gyventojams tenkančių socialinių garantijų dalis nuo bendrojo vidaus produkto yra gerokai mažesnė už ES vidurkį. Lietuvoje ji sudaro apie 13 proc., ES vidurkis – apie 27 proc.

Išeitis – darbas

Bent dalį skurdo ir socialinės atskirties problemų padėtų spręsti užimtumo didinimas. Tam reikėtų skirti kur kas daugiau dėmesio negu dabar, mat jau kitąmet bedarbių skaičius gali išaugti iki 300 tūkst. žmonių ir pasiekti visų laikų antirekordą (iki šiol daugiausia – 239 tūkst. – bedarbių šalies darbo biržose registruota 2001 m.).

"Lietuvoje nepakankamai suvokiama, kad užimtumas yra tie socialiniai klijai, kurie visuomenę sujungia į vieną sistemą. Neužtenka užtikrinti pajamų, kad žmonės būtų pamaitinti, bet juos reikia ir užimti, kad būtų išvengta socialinės įtampos", – įžvalgomis dalijosi B.Gruževskis.

Jis siūlė Vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių, kurios padėtų išsaugoti darbo vietas subsidijuojant esamų darbo vietų išlaikymą arba naujų kūrimą, rūpintis nedirbančių asmenų integracija į darbo rinką ir sukurti minimalių pajamų sistemą. Kitu atveju Lietuva rizikuoja susidurti su dar viena emigracijos banga, kuri apsunkins ekonomikos atsigavimą ateityje.