Kaip teigia „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė, pajamų atotrūkis tarp ketvirtadalio uždirbančių daugiausia (vidutiniškai 4,2 tūkst. eurų) ir ketvirtadalio mažiausiai (vidutiniškai 701 eurą) 2023 m. rugsėjį siekė šešis kartus.

„Pastarąjį dešimtmetį šis atotrūkis mažėjo. (2014 m.) Šių žmonių pajamos skyrėsi aštuonis kartus, šiandien, 2023 m., skaičiuojame, kad šios pajamos skiriasi apie šešis kartus“, – teigė K. Zitikytė.

„Jei skaičiuotume pajamas atskaičiavus mokesčius, tai būtų 4,6 karto“, – akcentavo ji.

Atotrūkis, tikino K. Zitikytė, traukėsi pastaraisiais metais didinant minimalią mėnesinę algą. Be to, pasak jos, daugiausia uždirbančių pajamos per metus padidėjo apie 10 proc., o mažiausiai – 14 proc.

„14 proc. tiems, kurie uždirbdavo pačias mažiausias pajamas, šiemet reiškė apie 70 eurų padidėjimą į rankas, o 10 proc. pajamų padidėjimas uždirbantiems daugiausiai galėjo būti 240 eurų“, – teigė ji.

Panašus pajamų atotrūkio rodiklis, pažymėjo „Sodros“ specialistė, fiksuojamas ir Latvijoje, žemesnis – Bulgarijoje ir Rumunijoje, tačiau ES vidurkis išlieka 4,5 karto.

Tuo tarpu vyrų pajamos, įstaigos duomenimis, išlieka 14 proc. didesnės: vyrai uždirbo vidutiniškai 1 314 eurų, moterys – 1 158 eurus.

„Tiek pernai, tiek šiemet atotrūkis tarp vyrų ir moterų pajamų vėl sugrįžo į 2019 m. lygį. (...) Vyrai vidutiniškai uždirba 360 eurų daugiau nei moterys“, – sakė K. Zitikytė.

Didžiausią atotrūkį „Sodra“ fiksuoja finansinės ir draudimo veiklos sektoriuose, sveikatos priežiūros, informacijos ir ryšių veiklose. Pasak K. Zitikytės, pajamų atotrūkį tarp lyčių lemia skirtingų profesijų pasirinkimas, karjeros ir šeimos pareigų derinimas.

Taip pat „Sodra“ pažymi, kad nemažėja pajamų atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų regionų, kuris trečiąjį metų ketvirtį sudarė 43 proc. Vilniuje rugsėjį vidutinės pajamos, neatskaičiavus mokesčių, sudarė 2 291 eurą, savivaldybėse – vidutiniškai 1 602 eurus. Tai esą 377 eurų mažiau, atskaičiavus mokesčius.