Nei pensija, nei kitos socialinės išmokos, perskaičiavus jas iš litų į eurus, tikrai nepamažės, tikina „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Strumskis. Anot jo, visos išmokų sumos, šias konvertuojant, bus apvalinamos gavėjo naudai.

„Daugelis socialinių išmokų (taip pat ir pensijos) yra skaičiuojamos vadovaujantis baziniais dydžiais [...]. Tvirtinant tuos dydžius eurais, bus apvalinama išmokų gavėjų naudai. Tam tikra prasme galima pasakyti, kad išmokos padidės, bet ne dešimtimis litų“, – teigia „Sodros“ darbuotojas.

Anot jo, žmonėms nieko nereikės daryti, kad socialinės išmokos būtų perskaičiuotos į eurus – sumos, kurios šiuo metu yra saugomos bankuose, Naujųjų metų naktį bus automatiškai konvertuojamos iš litų į eurus. „Kam perveda į banką, perves eurais, kam atneša į namus arba į pašto skyrių grynais pinigais, vėlgi atneš eurais, nebe litais“, – tvirtina M. Strumskis.

Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius tikina, kad, socialines išmokas, atlyginimą ar stipendiją perskaičiavus eurais, perkamoji galia tikrai nesumažės. „Perskaičiavus pensiją pagal nustatytą kursą, lygiai taip pat bus perskaičiuojamos ir visos kitos kainos – tiek prekių, tiek paslaugų. Jos bus skaičiuojamos pagal nustatytą kursą“, – aiškina L. Bartkevičius.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras primena, kad didžioji dalis prekybininkų ir paslaugų teikėjų yra pasirašę geros valios memorandumą, kuriuo jie įsipareigoja ne tik nepagrįstai nekelti kainų, bet ir teisingai jas perskaičiuoti. „Taigi paslaugų ir prekių kainos lieka tokios pačios, tik perskaičiuotos į eurus, o visos socialinės išmokos, pradedant nuo pensijų, baigiant stipendijomis, bus apvalinamos gavėjo naudai“, – sako L. Bartkevičius.

Jo teigimu, perskaičiavus pensijas iš litų į eurus, Europos Sąjungos (ES) kontekste atrodysime visai neblogai. Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro, pensijos ES šalyse lyginamos pagal pakeitimo normą, t. y. pensijos dydis įvertinamas procentais nuo darbo užmokesčio, kurį žmogus gaudavo, kai buvo darbingas, ne pensinio amžiaus.

„Pas mus pakeitimo norma dabar yra 47–48 proc. nuo vidutinio atlyginimo ir vidutinės pensijos. Tai reiškia, kad žmogus gauna pensijos beveik pusę darbo užmokesčio sumos. Galime palyginti su Kroatija, Bulgarija, kurios turi prasčiausią pakeitimo normą – pensijų dydį sudaro 36–39 proc. buvusios algos. O mūsų artimiausi kaimynai, Latvija, turi tą pačią pakeitimo normą – 47 proc., Estijoje siekia 50 proc.“, – sako L. Bartkevičius.

Jis priduria, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje pakeitimo norma yra  tokia pati, kaip ir Lietuvoje – 47 proc. nuo buvusio atlyginimo. Didžiausia pakeitimo norma, viršijanti 60 proc., yra Italijoje ir Prancūzijoje. „Europos šalių kontekste mes tikrai neatrodome prasčiausiai“, – pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo viceministras.