„Kaip tie žmonės, būdami tokio durnumo, patys batus užsiriša? Jie turi vieną darbą – parašyti du žodžius be klaidų. Misija – neįmanoma. Etiketę su klaidomis  mato įmonės direktorius, maketuotojas, vairuotojas, fasuotojas, valytoja ir net sargo šuo. Na, ir visiems – gerai, leidžiam prekybon.  Aliejuja! Tai dar gerai, kad ne aleliuja!“, – su humoro doze trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistas Saugirdas Vaitulionis.

Humoristas Justinas Jankevičius taip pat nevyniojo žodžių į vatą:  „Alieliuja!!! Atsargiai, šie šprotai tokie šventi, kad skrandyje gali iš tiesų prisikelti trečią dieną.“ Internautė Vilija juokavo, kad šie šprotai tai – velykinė versija.

Atsargiai, šie šprotai tokie šventi, kad skrandyje gali iš tiesų prisikelti trečią dieną.

Kiti tautiečiai įžvelgė ir didesnę bėdą – kuo toliau, tuo lietuviai labiau nebemoka taisyklingai rašyti. „Jų protams aleliuja“, – trumpai ir drūtai rašė Jolanta. O internautė Pajauta pridėjo: „Dzin ta galūnė! Šriftas tai gražus. Be to, dabar madinga būt beraščiais.“

„Facebook“ nuotr.

Į diskusiją įsivėlę tautiečiai pasidalijo ir tų pačių šprotų nuotraukomis, kurios darytos dar 2014 m žiemą. „Šprotai aliejuja. Turbūt skanūs“, – prieš ketverius metus rašė Ardas. „Etiketes perspausdinti yra brangu, kadangi pigiai jų prištampavo, tai dabar laukia, kol pasibaigs“, – juoko netvardė Daiva. „O gal tie patys šprotai parduotuvės lentynose jau keturi metai guli?“, – tarsi retoriškai klausė Eimantė.

Internete šių šprotų dėžučių nuotraukos sklando ir dar seniau. „Braliukai“ latviai greičiausiai nepasistengė užrašyti be klaidų“, – šmaikštavo 2012 m. nuotrauką paviešinęs Algimantas. Kaip rašoma portale nevartok.lt, reikia tikėtis, kad gamintojai nesupainiojo turinio indelio viduje.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Konsultacijų grupės vadovė Sigita Sereikienė tikina, kad dėl tokių klaidų, kurias mato visi, yra labai apmaudu ir gėda. „Taisyklę, kad vietininko linksnyje žodis rašomas su galūne e,  vaikai išmoksta jau pradinėse klasėse, – portalui teigė specialistė. – Tačiau nesinorėtų ir konstatuoti fakto, kad žmonės tampa beraščiais. Konsultavimo praktika rodo, kad kartais asmenys į mus kreipiasi dėl itin elementarių klausimų, tarkim, kur  žodyje rašyti nosinę raidę, o kai kurie labai išsilavinę klausėjai užduoda sudėtingus klausimus ir priverčia pasitarti su kolegomis. Visada buvo žmonių, kurie nemokėjo parašyti elementarių dalykų, tad jų ir liko.“

Jei gamintojai reaguoja į pastabas, tuomet mes nesiekiame jų nubausti pinigine bauda.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas tikina, kad už rašybos klaidas etiketėje, kaip ir už viską, kas joje parašyta ar yra dėžutės turinyje, yra atsakingi gamintojai. „Jeigu mūsų inspekcija pamatytų šią klaidą arba apie ją būtų informuoti, tuomet turėtų reaguoti. Iš pradžių susisiektume su gamintojais, bandytume išsiaiškinti, kada šios etiketės su klaida yra pagamintos ir kokios galimybės yra klaidą ištaisyti. Jei gamintojai reaguoja į pastabas, tuomet mes nesiekiame jų nubausti pinigine bauda. Svarbu, kad tokia klaida būtų ištaisyta ir daugiau nebepasikartotų. Jeigu gamintojas nereaguotų, tektų imtis kraštutinės priemonės – administracinės nuobaudos“, – sako A. Dambrauskas.