Atleidžia masiškai

UT praėjusį mėnesį praktiškai kasdien sulaukdavo įmonių pranešimų apie planuojamus masinius darbuotojų atleidimus. Tarp optimizuojančių veiklą ar uždaromų yra daug labai žinomų įmonių pavadinimų. Daugiausia – 370 – žmonių atsisako keleivinio oro transporto bendrovė "GetJet Airlines". Tuo pat besiverčianti UAB "Avion Express" – 50.

Kaune paslaugų centrą turinti JAV kapitalo informacinių technologijų (IT) medicinoje kūrimo bendrovė "Intermedix Lietuva" pranešė atleidžianti dar 175 darbuotojus. Tiesa, šis darbuotojų atleidimas nesusijęs su COVID-19 krize, nes kompanija yra priėmusi sprendimą nutraukti veiklą Lietuvoje. Dar sausio 3-iąją apie tokį likimą įspėjimus gavo 308 įmonės žmonės.

Didelę darbuotojų grupę atleidžia kita užsienio įmonė. Nuo 1993-iųjų Klaipėdoje laidų rinkinius automobilių pramonei gaminanti UAB "Yazaki Wiring Technologies Lietuva" (buvusi UAB "Baltijos automobilių technika", šią 2003 m. iš Vokietijos koncerno "Siemens" įsigijo Japonijos tarptautinė korporacija YAZAKI) pranešė, kad darbo neteks 89 žmonės. Dar viena vos dvejus metus uostamiestyje veikusi panašaus profilio bendrovė – Vokietijos kapitalo elektros laidų rinkinių gamybos įmonė "Baltijos Eukutecas", bendradarbiaujanti su Vokietijos plastiko ir elektros įrangos gamintoju "Werner Wirth" – balandžio viduryje pranešė atsisakanti 47 darbuotojų.

Dalis darbuotojų, kurie nebuvo atleisti, kovą dėl sumažintų atlyginimų epidemiją pajuto savo piniginėje.

Praėjusį mėnesį paskelbta, kad 84 žmonių paslaugų atsisako AB "Utenos trikotažas". Visus 76 darbuotojus nusprendė atleisti kita siuvimo įmonė – UAB "Rožė", 79 – avalynės gamintoja AB "Lituanica", 59 – elektrinės buitinės technikos prekybos tinklas UAB "Topo grupė". Pranešimus apie tai, kad atleidžia darbuotojus, atsiuntė keletas viešojo maitinimo įmonių, taip pat viena turizmo organizatorė.

Iki kovo vidurio UT apie masinius darbuotojų atleidimus pasiekdavo gerokai rečiau, vidutiniškai po du per savaitę, o pernai – vos po sykį.

Bedarbių srautas sumažėjo

UT duomenimis, praėjusią savaitę įregistruota mažiausiai darbo ieškančių žmonių per visą karantino laikotarpį – per darbo dieną vidutiniškai 1,1 tūkst. klientų. Kaip įprastai iki karantino. Pirmą karantino savaitę – beveik 1,2 tūkst., antrą – 1,4 tūkst., trečią – 1,8 tūkst., ketvirtą – 1,9 tūkst., penktą – 1,5 tūkst., šeštą, kaip ir pirmąją, – 1,2 tūkst.

Septintą karantino savaitę daugiausia registravosi nauji klientai, dirbę nekvalifikuotą darbą. Tarp darbo neturinčių 4,5 proc. augo įrenginių ir mašinų operatorių bei surinkėjų dalis, 2,7 proc. mažėjo paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų skaičius.

Tarp naujų klientų mažiau registravosi iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, kitos aptarnavimo veiklos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektorių. Iš didmeninės ir mažmeninės prekybos bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos sektorių besiregistruojančių skaičius mažėjo po 0,8 proc..

Karantino laikotarpiu 22,4 proc. darbo ieškančių asmenų dirbo prekybos sektoriuje, maždaug 20 proc. – apdirbamosios gamybos sektoriuje.

Darbo taip pat mažiau

Darbdaviai Lietuvoje nuo karantino pradžios (kovo 16 d.) iš viso pateikė 14,5 tūkst. darbo pasiūlymų. Praėjusią savaitę darbdaviai įregistravo 4 tūkst. laisvų darbo vietų, beveik du kartus daugiau nei balandžio 20–26 d. Daugiau nei pusė darbo pasiūlymų – Šiaulių apskrityje, kur transporto įmonės įregistravo beveik 2 tūkst. laisvų darbo vietų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams arba vairuotojams ekspeditoriams. UT specialistai sako, kad tokia pasiūla stebina, nes COVID–19 pandemija nulėmė ir transporto įmonių veiklos mažėjimą.

Daugiau laisvų darbo vietų pateikta Marijampolės, Utenos ir Tauragės apskrityse. Marijampolės apskrityje jos skirtos plataus profilio statybininkams, Utenos – pagalbiniams darbininkams ir nekvalifikuotiems sodininkystės bei daržininkystės ūkio darbininkams, Tauragės – kelio darbininkams ir pastolių statytojams.

Labiausiai darbo pasiūlymų daugėjo tik transporto ir saugojimo sektoriuje, šiek tiek daugiau darbo pasiūlymų meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos bei informacijos ir ryšių sektoriuose. Muziejai, atrakcionų parkai ieško darbininkų įvairiems darbams lauke ir viduje, tvarkai palaikyti. Visuose kituose sektoriuose darbo pasiūlymų mažėjo. Nuo karantino pradžios išliko pagalbinių darbininkų ir valytojų poreikis.

Iki ekstremalios situacijos paskelbimo per savaitę vidutiniškai buvo įdarbinama po 4,6 tūkst. bedarbių. Nuo kovo 16 d. įdarbinimas sumažėjo daugiau kaip perpus – vidutiniškai 2,2 tūkst. per savaitę. Praėjusią savaitę įdarbinta 1,9 tūkst. asmenų – tai 7 proc. daugiau nei šeštąją. Įdomiausia, kad išaugo dirbančių pagal verslo liudijimus skaičius.

UT duomenimis, gegužės 4 d. šalyje buvo registruota 197,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų – tai sudarė 11,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Nuo karantino pradžios darbo ieškančių asmenų padaugėjo 36,9 tūkst. (22,9 proc.).

Išmokų šuolis dar laukia

Kaip praėjusią savaitę skelbė "Sodra", balandį nedarbo išmokų gavėjų skaičius siekė beveik 70 tūkst. Tai yra maždaug 2,5 tūkst. daugiau negu kovą ir maždaug 10 tūkst. daugiau negu pernai metų balandį. Balandį "Sodra" priėmė 33 tūkst. sprendimų dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo ar atnaujinimo. Pernai per tą patį laikotarpį tokių sprendimų priimta kone perpus mažiau – apie 18 tūkst.

32 proc. kompanijų, turinčių biurus Baltijos šalyse, teigia, kad, lyginant visas tris šalis, pandemija labiausiai paveikė darbą Lietuvos rinkoje.

"Nedarbo išmokų augimas dar laukia. Situaciją, kai pranešimų apie atleistus darbuotojus skaičius viršija pranešimų apie priimtus skaičių, pradėjome stebėti tik antrą karantino savaitę. Žmonės, kuriems bedarbio statusas suteiktas balandį, nedarbo draudimo išmokas pradės gauti gegužę", – aiškino "Sodros" direktorė Julita Varanauskienė.

"Sodros" skaičiavimais, įvertinus, kiek išaugo ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokos, viena karantino diena socialinio draudimo fondui kainuoja papildomus maždaug 2 mln. eurų.

Pasak "Sodros", dalis darbuotojų, kurie nebuvo atleisti, kovą dėl sumažintų atlyginimų epidemiją pajuto savo piniginėje. Nors ilgą laiką buvo stebimas nuosekliai mažėjantis gyventojų, kurie uždirba mažesnę nei minimalią mėnesio algą (MMA), skaičius, kovas vėl bloškė į 2017 m. lygį – mažiau negu MMA uždirbančių darbuotojų kovą buvo 161 tūkst., arba 14,5 proc., kai atitinkamai vasarį – 120 tūkst., arba 10,8 proc.

Vidutinės pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, kovą buvo 1 324 eurai (iki atskaičiuojant mokesčius), t.y. 11 eurų, arba 0,8 proc. mažesnės negu vasarį.

"Remiantis preliminariais duomenimis, balandžio mėnesį draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokų surinksime maždaug 45 mln. eurų, arba 20 proc. mažiau, negu planuota sudarant šių metų biudžetą.

Mažėjant darbo užmokesčio fondui ir draudėjams atidedant socialinio draudimo įmokų mokėjimą, mažėja ir "Sodros" įplaukos. Todėl gali tekti pasitelkti ekonominio augimo laikotarpiu sukauptas "Sodros" atsargas. Šiuo metu jų esame sukaupę apie 0,5 mlrd. eurų", – teigė J.Varanauskienė.

Įmonės veržiasi diržus

"Pandemija neabejotinai palietė visus Lietuvos verslus. Bet tik dabar, baigiantis pirmai epidemijos bangai, galime pradėti vertinti, koks poveikio mastas yra iš tiesų ir kas mūsų laukia ateityje. Įdomu tai, kad nors verslai taupo ir optimizuoja savo veiklą, dalis jų įdarbinimo procesų nestabdo ir itin neigiamos karantino įtakos nejaučia. Vis dėlto bendra rinkos nuotaika jaudina – lietuviai gerokai labiau susirūpinę nei pasaulio ar net kaimyninės Latvijos verslo atstovai", – tvirtino Povilas Blusius, "Baltic Salary Survey" atlygio rinkos tyrimų konsultantas.

Nuo kovo 27 iki balandžio 1 d. vykusiame tyrime dalyvavo 175 Lietuvos įmonių žmogiškųjų išteklių ir aukščiausio lygio vadovų iš įvairių sektorių – IT, gamybos, pardavimų, paslaugų, finansų, nekilnojamojo turto (NT), viešojo sektoriaus ir kitų.

Pusė (51 proc.) apklaustų Lietuvos įmonių teigia, jog dėl pandemijos sukeltų iššūkių yra itin susirūpinusios, rodo tyrimo rezultatai. Būtent šiuo aspektu lietuviai išsiskiria ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir pasauliniame kontekste. Nors sunkumus išgyvena visas pasaulis, susirūpinimo lygis užsienyje yra mažesnis – tik 24 proc. kompanijų itin jaudinasi dėl ateities. Net kaimyninėje Latvijoje verslai jaučiasi ramiau – čia susirūpinimo indeksas siekia 3,8 balo iš 5, o Lietuvoje jis kyla iki 4,2 balo.

"Nuotaikos Lietuvoje nekokios, tačiau susirūpinimo lygio skirtumai gali būti susiję ir su objektyviais faktoriais. Štai, pavyzdžiui, 32 proc. kompanijų, turinčių biurus Baltijos šalyse teigia, kad, lyginant visas tris šalis, pandemija labiausiai paveikė darbą Lietuvos rinkoje. Taigi, jei verslo situacija mūsų šalyje sudėtingesnė, natūralu, kad ir nuotaikos čia prastesnės", – svarsto P.Blusius.

Visi verslo sektoriai teigė, kad didžiausią įtaką padarė sumažėjęs projektų, klientų ar pirkėjų skaičius. Tik nekilnojamojo turto sektorius nurodė, kad didžiausią įtaką turėjo ne naujų klientų stoka, bet tai, kad nutrūko esami darbai – klientai įšaldė mokėjimus arba sustabdė pradėtus projektus. Labiausiai dėl ateities nuogąstauja transporto ir logistikos sektorius, mažiausiai – farmacijos.

Nepaisant išreikšto susirūpinimo pandemija, tik 15 proc. tirtų įmonių teigė aprūpinusios darbuotojus apsaugos priemonėmis. Šis skaičius taip pat išsiskiria pasauliniame kontekste – iš apklaustų užsienio kompanijų darbuotojų apsauga rūpinosi net 65 proc. verslų. Be to, nors dauguma Lietuvos įmonių reiškė susirūpinimą dėl darbuotojų emocinės sveikatos ir užsidegimo, vos 5 proc. ėmėsi sprendimų, kad situacija pasikeistų.

1,1 tūkst. – vidutiniškai tiek naujų bedarbių kasdien kreipėsi į Užimtumo tarnybą praėjusią savaitę.

"Svarbu paminėti tai, kad nors apsaugines priemones darbuotojams suteikė tik dalis verslų, teigti, jog darbuotojais įmonės nesirūpino, tikrai negalime. Štai, pavyzdžiui, net 62 proc. apklaustų kompanijų žmonėms suteikė instrukcijas, kaip dirbti iš namų, 60 proc. pasirūpino patalpų valymu ir dezinfekcija. Daugiau nei pusė kompanijų atliko apklausas, padedančias sužinoti, ką apie pandemiją mano ir kaip jos metu jaučiasi darbuotojai. 59 proc. įmonių, siekdamos palengvinti nuotolinį darbą, jam reikalingas priemones iš biurų perkėlė į darbuotojų namus, kad šiems nereikėtų naudoti asmeninių įrenginių", – pasakoja P.Blusius.

Nors karantino apribojimai mažėja, o pandemijos mastai pasaulyje švelnėja, Lietuvos įmonės teigia, kad viruso įtaka verslui dar nesibaigė. Kiek daugiau nei pusė (51 proc.) apklaustų kompanijų nurodė manančios, kad pandemijos įtaka verslui baigsis tik šių metų paskutinio ketvirčio metu.

Jei verslo situacija Lietuvoje negerės, įmonės planuoja dar labiau mažinti darbuotojų skaičių ir atlygio dydžius, rodo tyrimo duomenys.

"35 proc. įmonių planuoja vidutiniškai 21,9 proc. sumažinti atlyginimus ir kitas išlaidas, jei situacija nesikeis ar pablogės. O organizacijos, planuojančios mažinti darbuotojų skaičių, vidutiniškai jų atleistų apie 16,9 proc. Taigi galime teigti, kad verslai pasiryžę stipriai taupyti resursus. 32 proc. įmonių veržtis diržų neketina ir situacijai stabilizuoti sieks gauti valstybės paramą", – teigia P.Blusius.

Įdomu tai, kad, nepaisant susidariusios situacijos, dalis verslų nenutraukia samdos procesų. 30 proc. kompanijų sako, kad įdarbinimo praktikos nepasikeitė, pakito tik vienas dalykas – interviu su kandidatais atliekami nuotoliniu būdu. O štai kai kurios įmonės netgi stebi augantį paraiškų dėl darbo skaičių – jis ryškiausias finansų sektoriuje. Tuo metu viešbučių ir restoranų sektoriuje paraiškų skaičius sumažėjo drastiškai – 85 proc.