Kaip ir kasmet, mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse daugiausia parduota alaus – 18,6 mln. dekalitrų, tačiau jo pardavimai per metus sumažėjo 3,2 proc. (606,1 tūkst. dekalitrų).
Taip pat mažėjo spiritinio alkoholio (degtinės, viskio, brendžio ir kitų) pardavimai – iki 2,9 mln. dekalitrų, arba 0,9 proc. ( 26,2 tūkst. dekalitrų) mažiau nei 2024 metais.
Tuo metu vyno, fermentuotų gėrimų ir kokteilių pardavimai augo 0,4 proc. (17,8 tūkst. dekalitrų) iki 4,29 mln. dekalitrų.
Alkoholio mažmeninės kainos per metus padidėjo 8 proc.: labiausiai pabrango balzamas – 16,2 proc., trauktinės – 12,1 proc., sidras – 11,7 proc., tekila – 10,8 proc., lietuviška degtinė – 10,5 proc., džinas – 9,2 proc., romas – 9,1 proc., brendis – 9 proc., likeriai ir lietuviškas alus – po 8,8 proc.
Kainų didėjimą lėmė nuo 2025 metų taikomas didesnis alkoholio akcizo tarifas.
Alkoholio vartojimas skaičiuojamas vienam gyventojui nuo 15 metų ir vyresniam.
Statistikų teigimu, pernai augus žmonių pajamoms alkoholio perkamoji galia kito minimaliai: už vidutinį atlyginimą buvo galima įsigyti 495 litrus lietuviško ir 482 litrus importinio alaus (2024 metais – atitinkamai 496 ir 475 litrus), taip pat 69 litrus lietuviškos ir 63 litrus importinės degtinės (atitinkamai 71 ir 62 litrus).
Pernai šalyje pagaminta 957 tūkst. dekalitrų spiritinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį – 4,9 proc. mažiau.
Vynuogių vyno ir vermuto gamyba sumažėjo 2,8 proc. iki 585 tūkst. dekalitrų, fermentuotų gėrimų – 9,5 proc. iki 3,286 mln. dekalitrų. Mažiau pagaminta putojančių fermentuotų gėrimų (23,8 proc.), vaisių ir uogų vyno (10,5 proc.) ir neputojančių fermentuotų gėrimų (3,5 proc.), bet antrus metus iš eilės augo sidro (2,2 proc.) gamyba. Daugiausia pagaminta alaus – 27,767 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 5,9 proc.
2025 metais vidaus rinkai pateikta 3,17 mln. dekalitrų absoliutaus alkoholio – 0,67 proc. daugiau. Šis kiekis apskaičiuojamas kaip gamybos ir importo suma atėmus eksportą.
Naujausi komentarai