„Pirmiausia, ko gero, įtaką turėjo valdžios kaita, kadangi įsigalioja naujas biudžetas, keičiasi įmonių vadovai, ir dažnai būna, kad sustabdomi viešieji pirkimai. Aišku, objektai stovi ir darbai nevyksta ir dėl pandemijos. Taip pat turiu pastebėti, kad didelė dalis darbų nusikėlė į „šešėlį“, – Eltai sakė jis.

D. Gedvilo teigimu, dėl vis didėjančio šešėlio statybų sektoriuje dalis rangovų nebemato prasmės samdyti darbuotojų.

„Šešėlis“ didėja, ir Statybininkų asociacija pastebi, kad viešuose pirkimuose pradėjo dalyvauti „vienkartinės“ įmonės, rodos, sukurtos vienam objektui. Neaišku, nei kas jose dirba, jos tik turi pažymėjimus, kad gali daryti darbus. Atlyginimai jose dažniausiai maži ir, matyt, yra tikimybė, kad yra primokama kitais būdais. Rangovai sako, kad nebeapsimoka turėti savo darbuotojų“, – tikino jis.

LSA prezidentas pabrėžė, kad į „šešėlį“ perkeliama ypatingai didelė dalis apdailos darbų.

„Statybininkai pastato „dėžutę“, o visa apdaila nusikelia į nelegalų sektorių. Siūlėme, kad namai būtų priduodami su pilna apdaila, kad būtu naudojamasi statybininko kortele, kad būtų skaitmenizuoti procesai, statybos darbų žurnalai ir t.t. Bet tie mūsų siūlymai ir liko siūlymais“, – Eltai teigė jis.

Anot D. Gedvilo, vis brangstant statybos kaštams didžiausią finansinę naštą tenka pakelti statinių rangovams.

„Darbo jėgos, statybinių medžiagų įkainiai auga. Matome, kad metalas brangsta dešimtimis procentų, atitinkamai brangsta ir krovinių pervežimo paslaugos. Statybininkai šiandien kalba, kad turėtų būti peržiūrimos sutartys ir indeksuojama statybos darbų kaina, o ne būtų bandoma visą infliaciją išgyventi statybininko rangovo sąskaita“, – teigė jis.

„Užsakovas turėtų indeksuoti kainas ir atlyginti sąžiningai dirbančiam rangovui. Manome, kad šiuo metu elgiamasi ne visai sąžiningai“, – pridūrė D. Gedvilas.

Galiausiai jis pažymėjo, kad dėl išaugusios gyvenamųjų pastatų paklausos „situacija būsto rinkoje yra pakankamai įkaitusi ir nežinia, kiek tai tęsis“.

„Šiandieną rangovai, kurie stato surenkamus stambiaplokščius namus, pakliuvo į gana unikalią situaciją, kai gamyklos, kurios gamina gelžbetonines ar betonines konstrukcijas, nespėja jų gaminti, o vystytojai negali pereiti prie nesurenkamų konstrukcijų, nes tuomet statybos užtruktų daug ilgiau“, – sakė jis.

Statybos departamento duomenimis, gyvenamųjų pastatų statybos darbų šių metų sausį atlikta už 47,5 mln. eurų, tai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, 0,5 proc. daugiau nei prieš metus.

Sausį šalyje atlikta statybos darbų už 169,4 mln. eurų to meto kainomis, tai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 1,6 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei gruodį.