Metų pradžioje nekilnojamojo turto sandorių skaičius Lietuvoje smuko dar dešimtadaliu, o ir prieš tai dvejus metus traukėsi maždaug 14 proc.

„Sausis, vertinant pagal būsto įsigijimo skaičių, išties buvo prastas“, – teigė „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

„Pastatyti ir neparduoti butai – įšaldyti kapitalo kaštai. Natūralu, kad tenka priimti sprendimus, tokius, kaip pristabdyti statybų tempą ateityje“, – aiškino statytojų situaciją „Bonava Lietuva“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras.

Pernai statytojai dar užbaiginėjo pradėtus projektus, tačiau matydami, kad pirkti naujų nėra kam, spaudžia stabdžius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jeigu kalbėti apie tuos aktyviausius šalies didmiesčius – Vilnių, Kauną – tai šiemet pardavimų bus padaryta apie 40 proc. mažiau“, – skaičiavo R. Reginis.

„Praeitais metais statytojai visi kartu pastatė apie 4 900 butų, o šiais metais planuojama pastatyti ne daugiau kaip 2 900“, – kone perpus sumažėjusį naujų butų skaičių minėjo „Bonava Lietuva“ generalinis direktorius.

Anot ekspertų, tai reiškia, kad mažės pasirinkimas, o būstų vis tiek reikės dėl kasmet Vilniuje augančio gyventojų skaičiaus. Jei, sumažėjus palūkanoms, rinka atsigautų staiga, kainos vėl šautų į viršų.

„Vienuose miestuose yra mažiau, jeigu yra laisvų būstų gyventojams išsikraustant iš miesto, tačiau Vilniaus mieste tikrai yra poreikis naujiems būstams, Kaune, tikėtina, jau yra, Klaipėdoje jis turi atsirasti“, – aiškino „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Dėl aukštų kainų be paskolų gyventojai nekilnojamojo turto nebeįperka, o paskola imti baiminasi dėl išaugusių palūkanų.

„Prestižinis (būstas) turi didesnę paklausą, nes jo pirkėjų segmentas finansiškai ne tiek nukentėjo, kiek, tarkime, žmonės, kurie anksčiau dairėsi į ekonominę klasę“, – išskyrė labiau paveiktus pirkėjus R. Pleteras.

Jeigu kalbėti apie tuos aktyviausius šalies didmiesčius – Vilnių, Kauną – tai šiemet pardavimų bus padaryta apie 40 proc. mažiau.

„Palūkanų normos laikosi aukštumose ir, žinoma, tai yra pagrindinis veiksnys, kuris stabdo priimti sprendimą dėl būsto įsigijimo“, – tikino R. Reginis.

„Europos Centrinis Bankas pradėjo didinti bazines palūkanų normas ir Lietuvos gyventojai tai pajuto per išaugusias būsto paskolų įmokas, kai tuo tarpu didžiojoje dalyje euro zonos poveikis gyventojams, kurie turi būsto kreditus, atėjo kur kas lėčiau“, – situaciją aiškino ir LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Esą Lietuvos gyventojai nukentėjo kur kas labiau, mat didžioji dalis paskolų palūkanų nefiksuota, o štai Europoje skolų, išduotų fiksuotomis palūkanomis, vidurkis beveik 80 proc.

„Lietuviai šioje statistikoje atrodo labai avantiūristai ir fiksuotų palūkanų normų sutarčių yra tik 3 proc.“, – Lietuvos statistiką apžvelgė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Kodėl taip yra, pasakyti sunku. „Tas priežastis daug kas analizavo, bet nėra vieno atsakymo. Yra ir istoriniai dalykai. Dažnai studijose minimas vienas aspektas – jeigu šalyje istoriškai yra gana šokinėjanti infliacija, tai dažniau bus kintamos palūkanų normos“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Finansų ministerija kartu su LB ir vėl grįžta prie siūlymo įpareigoti kredito įstaigas prieš išduodant paskolą pateikti du pasiūlymus – ne tik su kintamomis, bet ir su fiksuotomis palūkanomis. Galimybę rinktis gyventojai turi ir dabar, bet, anot G. Skaistės, labiau teorinę nei praktinę: „Lietuvos finansų įstaigos aktyviai tikrai nesiūlo sutarčių su fiksuotomis palūkanų normomis.“

„Tokiu būdu palūkanų normų svyravimo rizika yra perkeliama ant finansinių paslaugų vartotojo pečių“, – teigė LB valdybos pirmininkas.

„Šiuo įstatymu jos būtų įpareigotos pasiūlyti fiksuotas palūkanų normas drauge su kintamomis palūkanų normomis, ir jos fiksuotos turėtų būti ne mažiau kaip penkerių metų laikotarpiui“, – aiškino galimas įstatymo pataisas finansų ministrė.

Bėda ta, kad su siūlymu gerokai pavėluota, pataisą sugalvota teikti tik tada, kai palūkanų nė neapsimokėtų fiksuoti. Tad Bankų asociacija aiškina, kad gyventojai iš to naudos nepajus: „Turės dubliuoti procesą, t. y. rengti du dokumentų paketus. Kaip gyventojai pajus šį įstatymo pakeitimą? Tiesiog pailgės procesas, bus daugiau dokumentų, padaugės biurokratijos.“

Be to, esą Lietuva, priėmusi tokį įstatymą, nukryptų nuo europinio reguliavimo. Paskolų kintamomis palūkanomis daug išduodama visame šiaurės regione, daugiausia – Suomijoje.