„Neslėpsiu, ministerija analizuoja galimybę peržiūrėti už vinjetes valstybės gaunamas pajamas dėl to, kad e-tollingo sistemos įgyvendinimas vėluoja, bet pačių vinječių kaina nuo 2015 metų neperžiūrėta“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete svarstant 2023 metų valstybės biudžeto projektą aiškino ministras.

„Dar prie lito jų (vinječių – BNS) kainos buvo nustatytos“, – pridūrė jis.

Užsitęsus teismams dėl e. tollingo sistemos diegimo Lietuvos automobilių kelių direkcija spalio pradžioje pranešė, kad  jos  veiklos pradžia vėluos mažiausiai 4–5 mėnesius.

Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius tuomet teigė, jog dėl to valstybė negaus suplanuotų apie 120 mln. eurų mokesčių.

Kelių apmokestinimo pakeitimus kadencijos pabaigoje priėmė buvusi valdžia – Seimas 2020-ųjų lapkritį leido Kelių direkcijai diegti naują sistemą. 40 mln. eurų vertės GNSS (palydovinės navigacijos) sistema turėtų pradėti veikti 2023 metais.

Iššūkis yra infliacijos poveikis.

Susisiekimo ministerija tuomet teigė, kad europinė kelių rinkliavos sistema atitiks Europos Sąjungos principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, bus teisingesnė kelių naudotojų atžvilgiu.

Ją įdiegus rinkliavos dydis priklausys ne nuo laiko, o nuo nuvažiuoto atstumo. Įmoka bus skaičiuojama atsižvelgiant į automobilio tipą ir išmetamų teršalų kiekio standartus. Mokestis bus imamas tik už važiavimą valstybinės reikšmės magistraliniais keliais.

Šiuo metu taikant vinječių (pagal nuvažiuotą laiką) apmokestinimo sistemą, per metus surenkama apie 50 mln. eurų. Įdiegus e. tollingo sistemą, planuojama surinkti per 110 mln. eurų.

Susisiekimo ministras komiteto posėdyje taip pat aiškino, kad vienas didžiausių kitų metų iššūkių – kaip su šių metų lygio finansavimu įgyvendinti infliacijos išbrangintus kelių statybos ir remonto projektus. 

„Iššūkis yra infliacijos poveikis, nes dėl infliacijos su tuo pačiu finansavimu įmanoma padaryti gerokai mažiau darbų“, – Ekonomikos komitete trečiadienį sakė M. Skuodis

„Su Finansų ministerija jau kalbame dėl galimybės Kelių direkcijai skolintis, kad galėtume įgyvendinti strateginius projektus“, – pridūrė susisiekimo ministras.

Susiekimo ministerija nurodė, jog Kelių priežiūros ir plėtros programai 2023 metais skirta 543,2 mln. eurų – tiek pat, kaip ir šiemet.