Tokį sprendimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas priėmė antradienį apsvarstęs „valstiečių“ frakcijos nario Algimanto  Dumbravos siūlymą Užimtumo įstatymo pataisoms.

Tačiau komitetas nepritarė grupės Seimo narių siūlymui darbdaviams neterminuotai skirti pusės neįgaliojo darbo užmokesčio subsidiją.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis mano, kad neterminuotas subsidijavimas „neįgaliuosius gali uždaryti mažo atlyginimo ribose“. Jam pritarė ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.

„Neterminuotas subsidijavimas skatina segreguotis ir priimti į įmonę daug negalią turinčių žmonių taip susimažinant gamybos ar veiklos sąnaudas bei naudojantis subsidijomis, nedidinti tų žmonių darbo užmokesčio atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, darbo patirtį“, – komitete sakė J. Jakštienė.   

Viceministrė teigė, kad neterminuotai neturėtų būti remiamos visos tokių žmonių grupės, nes tai didina biudžeto išlaidas, bet nepadeda neįgaliesiems lengviau įsidarbinti atviroje darbo rinkoje.

Be to, J. Jakštienė suskaičiavo, kad tokia tvarka iš valstybės biudžeto pareikalautų 37,9 mln. eurų.

Pasak jos, darbdaviai pripažįsta, kad įdarbinti neįgaliuosius juos labiausiai skatina kompensacija darbo vietos pritaikymui, o mažiausiai – darbo užmokesčio subsidija: „Su neterminuoto subsidijavimo siūlymais mes labiau artėjame prie socialinių įmonių atviroje darbo rinkoje formavimo“.

Didžioji dalis darbdavių norėtų kokybiškų paslaugų – ne subsidijos iš esmės lemia neįgaliųjų dalyvavimą atviroje darbo rinkoje.

„Didžioji dalis darbdavių norėtų kokybiškų paslaugų – ne subsidijos iš esmės lemia neįgaliųjų dalyvavimą atviroje darbo rinkoje“, – pridūrė ji.

J. Jakštienės teigimu, Estijoje dabar darbo užmokesčio subsidija mokama pusę metų nevertinant negalios sunkumo ir darbingumo lygio – per trejus metus neįgaliųjų įdarbinimas šalyje išaugo 10 proc.

Dabar siūloma neterminuotą subsidijavimą palikti tik iki 25 proc. darbingumą turintiems neįgaliesiems.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, vidutinė darbo užmokesčio subsidija siektų 581 eurą per mėnesį, jas 2023 metais gautų apie 4145 neįgaliųjų. Iųš biudžeto tam reikėtų 19,233 mln. eurų, o 2024 metais – atitinkamai 5545 žmonių ir 21,769 mln. eurų. 2025-2027 metais subsidijoms reikėtų jau 26,8-33,8 mln. eurų.

Sunkiausią negalią turintiems ir iki 25 proc. darbingiems žmonėms atlyginimo subsidija būtų mokama neterminuotai, ji siektų 75 proc. neįgaliojo darbo užmokesčio. Šešis mėnesius subsidija būtų mokama lengvą negalią turintiems ir 40-55 proc. darbingiems gyventojams. Jų darbdaviui iš biudžeto būtų dengiama 50 proc. darbo užmokesčio.

Seimo svarstomomis Užimtumo įstatymo pataisomis siekiama įteisinti neįgaliųjų įdarbinimo reformą – bus atsisakyta socialinės įmonės statuso, visos įmonės galės pretenduoti į valstybės pagalbos krepšelį, pradedant darbo užmokesčio subsidijomis, baigiant įteisinamu darbo asistentu, darbinės aplinkos pritaikymu ir kitais būtinais dalykais.