Ministerijos strategiją pristatęs ministras Marius Skuodis sako, kad net 40 proc. šeimų Lietuvoje turi du automobilius, jais keliauja 90 proc. žmonių.

„Ką norėtume pasiekti – iš esmės sumažinti keliones automobiliais miestuose. Šiuo metu apie 55 proc. kelionių didžiuosiuose miestuose vyksta asmeniniais automobiliais, mes šį skaičių norėtume sumažinti 14-15 proc.“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė M. Skuodis.

Anot jo, bus siekiama, kad iki 2030-ųjų kelionių dviračiais padaugėtų 7 proc., viešuoju transportu – 5 proc., o kelionės automobiliais sudarytų 41 proc. viso judėjimo mieste.

„Norime didelio poveikio, kad žmonės keliautų daugiau dviračiais, dėl to planuojame tikrai dideles investicijas į dviračių trasas. Ne dviračių takus – nes takas dažnai prasideda ir baigiasi, nežinai, ką daryti. Mes norime kalbėti apie dviračių trasas“, – sakė M. Skuodis.

Kalbėdamas apie keliones traukiniais, M. Skuodis teigė, kad žmonių suvokimą nuo 2026-ųjų turėtų pakeisti europinis geležinkelis „Rail Baltica“, tačiau taip pat svarbu kalbėti apie greitąjį traukinį į Klaipėdą.

„Turėsime visiškai kitokį susisiekimą, kuris pakeis suvokimą, ką reiškia gyventi Kaune ir dirbti Vilniuje (...) Bet specialiai minime 2030 metus. Turėsime sujungtą Kauną, Vilnių, Panevėžį, Marijampolę su Vakarų Europa ir Latvija. Bet keliame tikslą, kad 2030 metais būtume pradėję tiesti greitojo traukinio vėžę į Klaipėdą“, – pasakojo ministras.

Pasak jo, keliones automobiliais svarbu mažinti ir dėl to, kad Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europoje – tai yra viena priežasčių, kodėl 30 proc. visos aplinkos taršos sudaro transportas.

„Lietuvoje mirtingumas nuo kietųjų dalelių yra vienas didžiausių visoje EBPO. Iš esmės tai yra bendras Vyriausybės darbas – mažinti poveikį aplinkai ir transporto sektorius bus tas, kuris patirs didžiausią poveikį“, – sakė ministras.

Vienas taršos mažinimo būdų yra elektromobilių infrastruktūros plėtra – iki 2025 metų planuojama 15 kartų išplėsti viešųjų įkrovimo stotelių tinklą.

Kalbėdamas apie paskatas įsigyti elektromobilius, ministras teigė neatmetantis jokių variantų.

„Aš galbūt norėčiau įsigyti elektromobilį, bet man kyla elementarus klausimas – kur galėčiau jį pakrauti? Daug elementarių klausimų. Infrastruktūra yra vienas dalykas“, – sakė M. Skuodis.

„Antra dalis – paskatos, nes elektromobiliai kainuoja daugiau. Matysime, kad elektromobilių kaina susilygins su paprastais automobiliais. Nepamirškime ir diskusijų dėl mokestinių klausimų, taršos apmokestinimo, reguliacinių sprendimų. Lygiai taip pat klausimas dėl paskatų yra atviras“, – teigė jis.

Ministerija dar vienu savo prioritetu įvardija 5G tinklo plėtrą. Naujos kartos ryšys kitais metais turėtų pradėti funkcionuoti Vilniuje, 2023 metais – penkiuose didžiausiuose šalies miestuose.

Iš viso 2021-2024 metais į susisiekimo sistemą ketinama investuoti daugiau kaip 3 mlrd. eurų.