Ar verta apmokestinti cukrų, diskutuojama jau seniai, tik niekaip neapsisprendžiama, ar šio mokesčio tikrai reikia.

Ne paslaptis, kad nuo tokio mokesčio labiausiai kentėtų įvairios kepyklėlės. Štai šios kepyklėlės rinkodaros vadovė atkreipia dėmesį, kad sumažinti cukraus kiekį galima ir kitais būdais.

„Ar tai nėra dar viena galima situacija, kur kažką draudžiame, o niekas nesikeičia? Koks vis dėlto yra tikslas – ar surinkti daugiau mokesčių, ar tai, kad žmonės mažiau vartotų cukraus? Gal geresnis kelias būtų edukacija, kad žmonės žinotų, kaip vartoti tą cukrų“, – šnekėjo „Crustum“ rinkodaros vadovė Laura Butkutė-Olšauskė.

LNK stop kadras

Tiesa, kepyklėlės atstovė neslepia, jeigu toks mokestis būtų įvestas, tam tikrus receptus jie stengtųsi keisti. Tačiau įvedus cukraus mokestį, jie greičiausiai netektų dalies klientų dėl išaugusios kepinių kainos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tarkime, prabangus sausainėlis „macarons“ – ten neįdėsi mažiau cukraus, nes beveik pusė to gaminio sudėties yra cukrus. Tai yra labai prabangus gaminys, jis ir šiaip labai daug kainuoja, tad toks gaminys pataptų dar prabangesnis atsiradus tokiam mokesčiui, tai atsispindėtų jau vartotojui“, – nurodė „Crustum“ rinkodaros vadovė.

Tačiau apie kitokius visuomenės sveikatos gerinimo būdus kalba ir Sveikatos apsaugos ministerija.

„Priemonių yra tikrai daugiau. Yra ir maisto produktų sudėties keitimas, ir sveikatai palankių maisto produktų skatinimo priemonės, ir rinkodaros mažinimas nepalankių sveikatai maisto produktų“, – teigė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ieva Gudanavičienė.

LNK stop kadras

Sveikatos apsaugos ministerija primena „Rakto skylutės“ ženklinimą. Tik, kaip ir daug kas, šis ženklinimas turi ir trūkumų.

„Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų žino „Rakto skylutės“ produktus – rakto skylute paženklintus – ir atkreipia dėmesį. Galbūt reikėtų tą ženkliuką vaizdžiau pateikti, bet patys gamintojai sprendžia, kur jis įdedamas, galbūt jis kartais yra per mažas, kažkur šone, kur iš pirmo žvilgsnio nekrenta į akis“, – aiškino I. Gudanavičienė.

Tokie mokesčiai kaip cukraus turi kelias funkcijas. Viena – surinkti daugiau pinigų į biudžetą, o kita – skatinti mažiau vartoti nesveikų produktų.

„Kai kurios valstybės turi ir nemažą akcizą cukrui, siekdamos ne tik surinkti papildomų lėšų, bet ir paskatinti gyventojus mažiau vartoti cukraus ir produktų, kuriuose jo yra daug“, – pabrėžė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot ekonomisto, Vyriausybė šiuo metu yra išsikėlusi tikslą – sumažinti PVM sveikiems maisto produktams.

Cukraus mokestis reikalingas, nes ir taip labai daug jo suvartojame.

„Štai būtų toks svarstomas akcizas cukrui – jis galėtų būti alternatyva arba finansavimo šaltinis tam, kad būtų galima įvesti PVM lengvatas sveikiems maisto produktams“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šalims įsivesti cukraus mokestį ir taip skatinti sveikatai palankią mitybą. Lietuva vis dar yra viena iš nedaugelio šalių, neturinčių šio mokesčio.

Žmonės skirtingai vertina šią idėją.

„Manau, kad cukraus mokestis reikalingas, nes ir taip labai daug jo suvartojame“, – sakė pašnekovas.

„Su pabrangimu visada būna sunkiau. Man atrodo, kad nereikia“, – teigė pašnekovė.

Tačiau kai kurie gyventojai įsitikinę – jeigu saldumynai ir brangtų, juos vis tiek pirktų, nesvarbu, kokia būtų kaina.

„Turbūt tektų“, – tvirtino moteris.