Anot jos, infliacija rodiklių prastėjimui darė mažą įtaką.

„Aš čia labiau įžvelgčiau vasaros ir atostogų efektą, kai mes mažiau perkame prekių. Be abejo, prisidėjo ir infliacija, bet daugiau atostogaujame, daugiau einame pavalgyti kažkur, daugiau apsistojame viešbučiuose, tai natūraliai įvyko šioks toks pokytis“, – pirmadienį portalui „Delfi“ teigė G. Ilekytė.

Pasak jos, „Swedbank” duomenys rodo, jog išlaidos skirtos viešbučiams, oro uostams ir restoranams pasiekė visų laikų rekordą bei jau dabar viršija prieš pandemiją buvusį lygį. G. Ilekytė ragino nepamiršti, kad šių metų I ketvirtį taip pat ir atlyginimai augo 14 proc.

„Įsijungia atostogų efektas, žmonės važiuoja, atostogauja, matome net ir pakankamai rimtus trikdžius oro uostose, kai oro uostų bendrovės nesugeba tiesiog patenkinti tokio didelio poreikio. Iš tikrųjų, aš kol kas didelio, reikšmingo sumažėjimo nematau, perkamoji galia sumažėjo labai menkai”, – sakė ekonomistė.

Tikėtina, kad vyrauja požiūris, jog dabar paatostogaukime, o rudenį tikėtina, kad labiau reikės susiveržti diržus.

G. Ilekytė taip pat išskyrė psichologinį aspektą, kuomet žmonės du metus praleidę pandemijoje nori atostogų ir vyksta į užsienio šalis, nepaisydami infliacijos įtakos finansams.

„Tikėtina, kad vyrauja požiūris, jog dabar paatostogaukime, o rudenį tikėtina, kad labiau reikės susiveržti diržus”, – svarstė ji.

Ekonomistė mano, kad žmonių santaupų lygis ateityje turėtų sumažėti, tačiau sunku prognozuoti, ar mažėjimas bus drastiškas. Anot jos, reikia stebėti tiek geopolitinę situaciją, tiek tai, ką daro Europos centrinis bankas ir kokį signalą jis siunčia ekonomikai bei gyventojams.

„Finansinę pagalbą rekomenduojama visiems turėti, apsirūpinti bent 3–4 mėnesiams. Turime labai neapibrėžtą geopolitinę situaciją, matysime, kaip klostosi situacija Europoje su rusiškomis dujomis, gali būti tam tikrų rimtų pasekmių“, – aiškino G. Ilekytė.

„Kol kas sunku prognozuoti, nes esame apimti didelio neapibrėžtumo ir bet kas gali nutikti kitą dieną”, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) gegužę sudarė 1 mlrd. 549 mln. EUR to meto kainomis ir, palyginti su balandžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,5 proc.

Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 4,7 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių padidėjo 0,4 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta – 4,4 proc.

2022 m. gegužę, palyginti su 2021 m. geguže, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,9 proc. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 5,3 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių padidėjo 0,6 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta – 3,1 proc.