„Vis dar turime stiprią pusę visuomenės, save priskiriančią vidurinei klasei, tačiau ji, nors ir keliais procentiniais punktais, bet mažėja“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

„Skaičius didelis, jeigu lygintume save su latviais ir estais. Tačiau, kas truputį liūdina ir kas rodo tos vidurinės klasės augimo išsikvėpimą ir sustojimą, tai prieš tai buvę skaičiai“, – kalbėjo banko analitikė.

2023 metais vidurinei klasei save priskyrė 54 proc. gyventojų, 2022 metais – 55 proc., 2020 metais – 59 proc., 2019 metais – 58 proc.

Pasak J. Cvilikienės, viduriniajai klasei save dažniau priskiria moterys, 25–35 metų aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai, didžiųjų miestų ir šeimas sukūrę žmonės, taip pat ūkininkai (68 proc.), specialistai (62 proc.), vadovai (59 proc.).

„Pagal šituos parametrus dirbtinis intelektas mums netgi padėjo nupiešti įsivaizduojamą asmenį, kuris galėtų būti viduriniosios klasės atstovas – nors stovi kaime, bet žiūri į miestą“, – teigė analitikė.

J. Cvilikienė pabrėžė, kad apklausos metu respondentams kriterijai, pagal kuriuos apibrėžiama vidurinė klasė, nebuvo pateikti.

Vis dėlto, anot analitikės, kaip svarbiausią viduriniosios klasės kriterijų respondentai nurodė nekilnojamą turtą (53 proc.).

„Nekilnojamas turtas – didžiausia lietuvių meilė niekur nedingsta. Turėti savo namus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra svarbiausias kriterijus žmogui, kuris sako, kad jaučiasi viduriniosios klasės atstovas“, – teigė J. Cvilikienė.

Tarp kriterijų taip pat nurodyta bent savaitės trukmės kelionė į užsienį kartą per metus (41 proc.), kaupimas pensijai (37 proc.), didesnės nei trijų mėnesio atlyginimų dydžio santaupos (34 proc.), galimybė laisvai padengti paskolos ir kitas privalomas įmokas (32 proc.), 1–3 mėnesių atlyginimų dydžio santaupos bei aukštasis išsilavinimas (po 31 proc.).

Vidurinei klasei priskiriami žmonės, kurių pajamos siekia 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos – Lietuvoje tai būtų 1363–3634 eurai (iki mokesčių).

 

„Viduriniosios klasės atstovas pagal daugelį apibrėžimų yra tas, kuris nesirūpina kaip jam susimokėti už maistą, padengti įsiskolinimus. Jis gali sau leisti naudotis paslaugomis, kreiptis į privačius gydytojus, jei jam to reikia, jis yra saugus, turi saugumo pagalvę ir yra apsirūpinęs savo senatvei“, – kalbėjo ji.

Jos teigimu, žemesnei vidurinei klasei save priskiriančių respondentų skaičius šiemet padidėjo 3 punktais ir siekia 34 proc., aukštesnei vidurinei klasei – išliko stabilus – 7 proc. Elitui save priskyrė 0,3 proc. apklaustųjų.

„Kur migruoja tie (apklaustieji – BNS), kurie save priskirdavo vidurinei klasei anksčiau? Deja, bet jie priskiria save žemesniajai vidurinei klasei. (...) O tai aukštesnei vidurinei klasei save priskiriančių ar elitui, išlieka gana stabilus skaičius“, – sakė J. Cvilikienė. 

Jos teigimu, aukštesniai vidurinei klasei dažniau save priskiria vyrai, didžiųjų miestų gyventojai, specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Tyrimo duomenimis, nepasiturinčiais ar skurstančiais save laiko 8 proc. gyventojų – 2 proc. punktais daugiau nei pernai.

Pasak „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Gretos Ilekytės, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą (EBPO) vidurinei klasei priskiriami žmonės, kurių pajamos siekia 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos – Lietuvoje tai būtų 1363–3634 eurai (iki mokesčių).

Elitui save priskyrė 0,3 proc. apklaustųjų.

 

Patenkintų pajamomis – 2 punktais daugiau

Tuo metu patenkintų savo pajamomis dalis per metus padidėjo 3 punktais iki 8 proc. Tokia pat dalimi mažėjo  pajamomis visiškai nepatenkintų gyventojų – jų dalis sudaro 12 proc.

„Aišku, čia įtaką turi ne tik finansiniai parametrai, bet galbūt ir geopolitinė situacija: svarbu, kad ramu, man visko užtenka, namus turiu, paskolas ir įsipareigojimus galiu padengti, galiu sau leisti ir man to gana“, – teigė J. Cvilikienė.

Pasak J. Cvilikienės, 53 proc. gyventojų teigia, kad jiems visiškai pakanka pinigų svarbiausiems poreikiams, 24 proc. gali įsigyti brangesnius daiktus beveik arba visiškai netaupydami, o 21 proc. pinigų jiems užtenka tik svarbiausiems poreikiams.

Apklaustųjų, kuriems dažnai nepakanka pinigų net maistui, tyrimo duomenimis, yra 2 proc.

Apklausos duomenimis, kad jaustųsi oriai, gyventojai norėtų uždirbti vidutiniškai 53 proc. daugiau. Prieš metus šis rodiklis siekė 55 proc., o, pavyzdžiui, 2019 metais – net 72 proc.

Anot J. Cvilikienės, realaus pajamų augimo per artimiausius 12 mėnesių tikisi mažesnė dalis respondentų – 28 proc. Dauguma gyventojų – 57 proc. – mano, kad per metus jų pajamos nesikeis, 15 proc. – jos gali mažėti.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu gegužės pabaigoje atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1016 gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.