Už taksi paslaugas gavę per mažai grąžos arba jos apskritai nesulaukę keleiviai įrodyti savo teisybę gali. Tačiau taksistai naudojasi tuo, kad dėl kelių litų niekas nesiryžta gaišti laiko savivaldybėse.

Priverstiniai arbatpinigiai

Dažnas taksi keleivis po kelionės vairuotojui lengva ranka palieka vieną kitą litą, atsidėkodamas už malonų bendravimą. Tačiau arbatpinigiai greitai apkarsta tuomet, kai juos taksistui palikti priverčia situacija, pavyzdžiui, jei taksi vairuotojas neturi grąžos. Klientų nepasitenkinimas taksistų pernelyg neglumina – apie papildomas taksi išlaidas jie praneša taip, lyg grąža būtų keleivių, o ne jų pačių reikalas.

Dienraščio skaitytoja Rasa M. pasakojo vėlyvą vakarą išsikvietusi taksi ir vykusi netoli – atstumą vos už 6 litus. „Taksistas man leido suprasti, kad 4 litų grąžos negausiu, ir visiškai nesistengė spręsti šios situacijos. Tai, kad jis neturi smulkių pinigų, man pareiškė net šiurkščiai, kaip faktą. Mačiau, kad apie jokį kompromisą nė neverta galvoti. Jokia parduotuvė ar kavinė, kur būčiau galėjusi išsikeisti pinigus, aplink nedirbo. Todėl už trumpą kelionę sumokėjau beveik dvigubai daugiau, 10 litų“, – sakė skaitytoja.

Anot pašnekovės, panaši situacija jai yra buvusi jau ne kartą ir beveik visus kartus kišenę teko patuštinti pačiai, o ne taksistui. Su panašia situacija susidūrė ir skaitytoja Marija K. – ji taksistui pasiūlė nuvykti iki visą parą veikiančio prekybos centro. Tačiau atstumas taksistui pasirodė per didelis, todėl nieko nepešusi ji ginčą taip pat baigė už paslaugą sumokėjusi daugiau, nei rodė taksometras.

Privalo sumokėti grąžą

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto transporto skyriaus vedėjas Evaldas Matonis patvirtino, kad keleiviui grąžinti reikiamą sumą yra taksisto pareiga. Anot jo, pagal numatytas taisykles vairuotojas gali reikalauti tik tos sumos, kurią rodo taksometras. O reikalaujančiam didesnės ar netikslios sumos numatytos sankcijos nuo 200 iki 500 litų.

Jei vis dėlto taksistas reikiamos grąžos neturi ir iš keleivio reikalauja mokėti daugiau, šis turėtų kreiptis į savivaldybę, taip pat apie situaciją galėtų pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Tačiau tam, kaip pabrėžė E.Matonis, apie kelionę būtina surinkti išsamią informaciją.

Pirmiausia, kaip sakė jis, gyventojas turi nurodyti valstybinį automobilio numerį ir, pageidaujama, automobilio markę. Taip pat svarbu aiškiai nurodyti, iš kur ir į kokią vietą buvo važiuota. „Kitas esminis reikalavimas būtų paprašyti taksisto išduoti taksi kelionės kvitą – tai pagal galiojančias taisykles jis privalo padaryti. Ant kvito bus matyti sumokėta suma. Taip pat reikėtų nurodyti sumą, kurios taksistas negrąžino“, – sakė jis.

Pašnekovas sutiko, kad išvardyti duomenys neįrodo, kiek iš tiesų keleivis taksistui sumokėjo ir kiek atgavo. Tačiau tikimybė, kad keleivis savo tiesą įrodys, anot jo, yra.

Laiko nuskriaustieji negaišta

Nors grąžos iš taksi vairuotojo negavę keleiviai gali įrodyti savo tiesą ir atgauti prarastus pinigus, paprastai tokiais žygdarbiais niekas neužsiima. Miestų savivaldybės sako, kad gyventojų skundų dėl taksistų savivalės mokant grąžą nesulaukia.

„Galbūt suma per maža, o galbūt žmonės tiesiog vengia kreiptis į mus“, – svarstė E.Matonis.

Nė vieno skundo dėl per mažai ar apskritai negautos grąžos už taksi paslaugas negavo ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Tačiau šios savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus pabrėžė, kad savivaldybių institucijos kliento ir vežėjo atsiskaitymo už kelionę nereguliuoja.

Anot Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Pauliaus Kero, savivaldybė skundų taip pat nėra gavusi, o tokiais atvejais reikėtų vadovautis bendraisiais paslaugų pardavimą reglamentuojančiais teisės aktais.