Kova ypač arši

Tarptautinės personalo atrankų įmonių grupės "CVO Recruitment I Simplika" direktorės Akvilės Kazlienės teigimu, pastaruoju metu darbo rinka išgyvena tikrą sprogimą, nes su didesniu ar mažesniu darbuotojų trūkumu susiduria kone kiekviena įmonė. Tai savaime lemia suintensyvėjusias gerų, patyrusių specialistų paieškas. Vis dėlto, vadinamoji galvų medžioklė, anot jos, vyko visais laikais, tik iki pandemijos buvo labiau koncentruota į aukščiausio lygio vadovus, o dabar gana aktyviai vyksta ir ieškant tiek biuro administratorių, buhalterių, tiek klientų aptarnavimo ar kitų jaunesniųjų specialistų.

"Viena pusė visais įmanomais būdais vilioja darbuotojus pas save, kita – stengiasi sulaikyti gerus specialistus ir neleisti jiems išeiti. Tokiais atvejais abi pusės dažnai pasiūlo didesnį atlygį ar karjeros galimybių įmonės viduje. Visgi tokioje kovoje dėl talentų labai svarbu suprasti, kas potencialiam kandidatui gali būti realus žingsnis į priekį jo karjeros kelyje, atitiktų jo ambicijas", – atkreipė dėmesį A.Kazlienė.

Štai kodėl darbdaviams, pasak pašnekovės, būtina rūpintis visapusiška darbuotojų gerove nuolat, o ne tada, kai darbuotojas ateina pasakyti, kad gavo geresnį pasiūlymą ir išeina.

Akvilė Kazlienė

Lojalumui svarbūs dalykai

Kalbėdama apie išėjimo iš darbo praktiką, A.Kazlienė pastebi, kad darbuotojai visuomet ieško geresnių karjeros perspektyvų ir profesinio augimo: "Labai svarbu, kad darbas būtų įdomus ir prasmingas. Dažnai tai būna viena iš pagrindinių išėjimo iš darbo priežasčių. Žinoma, įtakos turi ir bendravimas su kolektyvu, vadovu. Nesutarimai yra tikrai svari motyvacija keisti darbovietę, nors pats procesas, kaip ir dauguma pokyčių, didžiumai darbuotojų kelia įtampą, stresą."

Labai svarbu, kad darbas būtų įdomus ir prasmingas. Dažnai tai būna viena iš pagrindinių išėjimo iš darbo priežasčių.

Pašnekovei antrino ir įsitraukimo sprendimų vadovė, "OVC Consulting" partnerė Almanta Jakštaitė-Vinkuvienė, remdamasi kasmet atliekamo darbuotojų įsitraukimo tyrimo rezultatais.

"Pastebime, kad net ir tiems darbuotojams, kurie darbo rinkoje yra itin vertinami kaip turintys stiprių kompetencijų, labai svarbu yra jausti du dalykus.

Pirmiausia, aiškus savo vietos organizacijoje suvokimas, t.y. žinojimas, kad atliekamos pareigybės yra prasmingos, kad jos greitai nesubyrės, o buvimas jose leidžia ir leis iš tiesų patirti asmeninį prasmingumo jausmą. Kitas momentas, kuris gali nulemti sprendimą palikti darbovietę ir dairytis naujų galimybių, tai – nepakankamas arba visiškas dėmesio neskyrimas. Darbuotojas turi jausti, kad yra girdimas, vertinamas, ir čia kalbama ne tik apie finansinį pasitenkinimą. Svarbu, kiek organizacijoje yra atsižvelgiama į jo siūlymus, lūkesčius", – aiškino A.Jakštaitė-Vinkuvienė.

Noro migruoti mažinimas

Tai, kad aukštas darbuotojų įsitraukimas yra tiesiogiai susijęs su mažesne darbuotojų kaita, pasak "OVC Consulting" atstovės, patvirtina ir atlikto tyrimo rezultatai. Tokiose ateities organizacijose, kur bendras įsitraukimas išties stiprus, apie darbo keitimą dažnokai susimąsto vos 14 proc. darbuotojų, kitose įmonėse šis rodiklis yra kur kas aukštesnis – siekia net 35 proc. Tačiau blogiausias scenarijus, kuris gali susiklostyti pamąsčius apie išėjimo galimybę, A.Jakštaitės-Vinkuvienės teigimu, yra nenoras arba nematymas galimybių aptarti situacijos su įmone.

"Pastaraisiais metais ryškėja nauja pokalbių su darbuotojais praktika – vadinamieji palaikymo pokalbiai (angl. stay interviews), kai darbuotojai kalbasi su įmonės vadovais dar nebūdami tvirtai apsisprendę dėl išėjimo. Toks metodas skatina asmeniškai, atvirai ir rūpestingai vystyti dialogą, išsikalbėti, pasidalyti lūkesčiais ir priimti sprendimą. Dažnai tokia praktika ypač naudinga, nes darbuotojai gauna asmeninio dėmesio, kitomis akimis pamato bendrą įmonės vaizdą ir patį vadovą. Tai neabejotinai prisideda prie įsitraukimo didinimo", – teigė pašnekovė.