Finansinių sunkumų kamuojamos įmonės jau pradėjo masiškai atleidinėti darbuotojus. Kartu kilo ir fiktyvių nedarbingumo pažymėjimų banga. Vis daugiau darbuotojų, sužinojusių apie atleidimą, apsimeta ligoniais ir dar kurį laiką gyvena iš darbdavių bei "Sodros" kišenės.

Ilgametė tradicija

Žinia apie atleidimą iš darbo kiekvienam žmogui sukelia nemažai įtampos. Kadangi šiais laikais ypač sunku prognozuoti, kiek ilgai gali tekti ieškotis darbo, vis daugiau tautiečių nusprendžia "susirgti" ir toliau gauti apie 80 proc. vidutinio atlyginimo. Darbdaviai pripažįsta, kad fiktyvūs ligoniai – jau kelis dešimtmečius kamuojanti problema. Tačiau daugelis jų taikstosi su pavaldinių savivale, nes "sergantiems" darbuotojams atlyginimą darbdaviai moka tik už pirmas dvi nedarbingumo dienas. Vėliau toks "ligonis" – "Sodros" galvos skausmas.

"Šiai tendencijai, kai darbuotojas, sužinojęs apie atleidimą staiga suserga, jau ne viena dešimtis metų. Visada taip buvo. Tik dabar, kai daugiau darbuotojų atleidžiama, daugiau jų pradėjo piktnaudžiauti gaudami nedarbingumo pažymėjimus. Nors pastaruoju metu esu girdėjęs ir tokių atvejų, kai patys įmonių direktoriai pasiūlo arba net liepia darbuotojams "susirgti", nes nebegali mokėti jiems atlyginimų, o prarasti darbuotojų irgi nenori. Tačiau nemanau, kad tai jau tapo masiniu reiškiniu", – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Liga asmeniniams reikalams tvarkyti

Nedarbingumo pažymėjimais piktnaudžiaujančiais darbuotojais skundžiasi ir prekybos įmonės. Prekybininkai įtaria, kad beveik pusė prieš šventes ir po jų bei vasarą susergančių darbuotojų ligą simuliuoja, norėdami sutvarkyti asmeninius reikalus. Tačiau tai įrodyti sunku, nes darbuotojai pasiima tik kelias laisvas dienas.

"Problema sena ir sunkiai išsprendžiama. Tačiau pastaruoju metu prekybininkai turi didesnių rūpesčių. O ir tų trumpų "susirgimų" buvo apmažėję, nes prasidėjus sunkmečiui žmonės pradėjo labiau vertinti savo darbo vietą", – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Marius Busilas.

Tačiau jis neneigė, kad yra darbuotojų, "susergančių" prieš pat atleidžiant ar baigiantis terminuotai sutarčiai. Tokią pačią taktiką naudojo ir kai kurie šalies politikai, vengdami akistatos su teisėsauga. Prieš apklausas ne vienas įtariamasis taip pat susirgdavo.

"Sodros" ginklas – komisija

Patys darbdaviai nesiima sekti, ar darbuotojas iš tikrųjų serga, ar tik apsimeta. Tuo rūpinasi "Sodra", nes jai toks nesąžiningas elgesys kasmet kainuoja milijonus litų. "Sodros" teritoriniai padaliniai tikrina visus atvejus, kai sužinoma, kad nedarbingumo pažymėjimas apdraustajam išduotas prieš atleidžiant iš darbo, kai vienu metu įmonėje atleidžiama daug žmonių ir nedarbingais pripažįstama daugiau nei 10 proc. darbuotojų. Dažnai tikrinami ir asmenys, kuriems nedarbingumo pažymėjimas tęsiamas ilgai.

Kilus įtarimui sergantis asmuo paprašomas atvykti į savo gydymo įstaigą ir pasitikrinti gydytojų konsultacinėje komisijoje, kur dalyvauja ir "Sodros" deleguotas medicinos specialistas.

"Dažniausiai reaguojame į darbdavių signalus. Šie skambina neva sergantį pavaldinį pamatę gatvėje, kavinėje ar kitoje vietoje tuo metu, kai jis turėtų gulėti lovoje. Kiti šiaip prašo patikrinti jų pavaldinius. Beveik pusė laikinai nedarbingais pripažintų asmenų pasveiksta vos pakviesti pasitikrinti gydytojų konsultacinėje komisijoje. Tų žmonių gydytojai dar prieš posėdį nebepratęsia nedarbingumo laiko", – pasakojo "Sodros" Komunikacijos skyriaus vedėjas Algirdas Meškauskas.

Dar apie 12 proc. pakviestų asmenų darbingais pripažįstami per posėdį.

Sukčiauja ir studentai

Fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai atlieka ir kitus operatyvius tikrinimus. Pavyzdžiui, gavę informaciją apie laikinai nedarbingų asmenų išvykimą į užsienį, studijas, egzaminus ar atostogas.

"Sodra" su aukštosiomis mokyklomis yra pasirašiusi sutartis dėl asmens duomenų teikimo siekiant nustatyti neakivaizdinio skyriaus studentus, kurie į mokslo įstaigą atvyksta laikyti egzaminų ir įskaitų turėdami nedarbingumo pažymėjimus.

Neretai pasitaiko, kad studentai sąmoningai renkasi ne mokymosi atostogas, o simuliuoja ligą, nes nedarbingumo pažymėjimas garantuoja, kad už egzaminuose praleistas dienas bus sumokėta.

Tačiau pasak "Sodros" Komunikacijos skyriaus vedėjo, laikinam nedarbingumui bene didžiausią įtaką turi darbdavių padėtis ir darbo santykiai – kai įmonės ar organizacijos turi finansinių ar organizacinių bėdų, kai jų veiklą lemia sezoniškumas ir pan. Yra nemažai atvejų, kai darbuotojai suserga baigiantis terminuotai darbo sutarčiai ar iki kito sezono.

Nustačius tokius "ligonius", pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto jiems neišmokama. Jeigu fiktyvūs ligoniai nustatomi jau išmokėjus ligos pašalpą, pinigai išieškomi.

Pašalpą mokėti nutraukiama ir ligoniui nustatytu laiku neatvykus į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ar sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinę komisiją.

Faktai ir skaičiai

2007 m. patikrinti darbingumo buvo iškviesta per 13 tūkst., o 2008 m. – apie 15 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų asmenų.

2007 m. patikrinus neišmokėta beveik 361 tūkst. litų ligos pašalpų (2160 atvejų, 8664 darbo dienos). Dėl nustatytų elgesio taisyklių pažeidimų esant nedarbingumui iš ligos pašalpos gavėjų išieškota beveik 12 tūkst. litų. Per 2008 m. devynis mėnesius neišmokėta beveik 415 tūkst. litų ligos pašalpų (1928 atvejai, 7771 darbo diena).

Per 2007 m. iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų dėl įvairių pažeidimų išduodant bei tęsiant nedarbingumo pažymėjimus į "Sodros" biudžetą buvo susigrąžinta apie 113 tūkst. litų, o per praeitų metų devynis mėnesius – per 78 tūkst. litų nepagrįstai išmokėtų ligos pašalpų.