Tarptautinė bendruomenė ketina įvertinti Baltarusijos progresą, įgyvendinant prieš dvejus metus šaliai pateiktas rekomendacijas dėl netoli sienos su Lietuva statomos Astravo atominės elektrinės (AE).

Kovo 15 dieną Ženevoje vyks Espo konvencijos įgyvendinimo komiteto posėdis, kuriame bus įvertinta, kaip Baltarusija įgyvendina 2014 metų birželį konvencijos šalių susitikime pateiktas rekomendacijas.

„Rekomendacijos buvo išleistos ir kuris laikas praėjo po to, ir dabar komitetas daro posėdį pasižiūrėti, kaip Baltarusija ir Lietuva tas rekomendacijas vykdo, koks yra progresas. Tos rekomendacijos daugeliu atveju yra nukreiptos Baltarusijai, iš kurios pusės progreso mes nelabai matome. (...) Rekomendacijos buvo nurodyta, kad Baltarusija turi tęsti PAV (poveikio aplinkai vertinimo - BNS) procesą ir atsakyti į Lietuvos klausimus, organizuoti viešą svarstymą. Po to, kai šios rekomendacijos buvo patvirtintos, kažkokio veiksmo iš Baltarusijos pusės mes nematėme“, - BNS sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.

Anot jo, buvo siūlyta Lietuvai ir Baltarusijai pasirašyti bendrą sutartį dėl keitimosi informacija, šalims įgyvendinant įvairius projektus, kuriems būtų reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Pernai gruodį į Vilnių buvo atvykę Baltarusijos atstovai, tačiau aptarta tik nedidelė dalis sutarties.

„Iš 13 sutarties straipsnių apšnekėjom tik preambulę ir du straipsnius. Tai tas bendras progresas yra minimalus, pasistūmėjom kažkiek su ta sutartimi ir viskas. (...) Baltarusiai duoda daug informacijos, bet ta informacija yra ta pati, kaip ir 2010 metais. Jei tai yra progresas, tai jis yra labai menkas ir savotiškas“, - kalbėjo V.Auglys.

Lietuva dar 2011 metais pateikė skundą Espo konvencijos įgyvendinimo komitetui, kad Baltarusija pažeidžia šią Jungtinių Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste. PAV ataskaita yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, įpareigojantis kaimynines šalis bendradarbiauti AE statybos klausimais – teikti informaciją, supažindinti kaimyninių šalių visuomenę, organizuoti ekspertų konsultacijas. 2013 metais Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas paskelbė, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų.

Nepaisydama Lietuvos prieštaravimų, Espo konvencijos šalių susitikimo išvadų ir rekomendacijų tęsti Astravo AE galimo PAV procesą, Baltarusija teigė, kad PAV procesas yra baigtas. Lietuva 2015 metų kovą su skundu kreipėsi ir į Orhuso konvencijos atitikties komitetą, kuris pernai birželį pateikė išvadas, jog Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas - PAV procesas turi būti tęsiamas, o į Lietuvos klausimus turi būti atsakyta.

Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus. Astravo AE stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, o anot Baltarusijos, pirmasis jos blokas gali pradėti veikti 2018 metais.

Lietuva laukia atsakymo, kodėl Baltarusija, turėdama daugiau kaip 70 aikštelių variantų, pasirinko būtent Astravą. Baltarusija nepateikė informacijos, ar šioje vietoje buvo atlikti šiuolaikiniai seisminiai tyrimai, taip pat laukiama atsakymo ir apie galimą AE poveikį Neries upei, aplinkinėms teritorijoms, gyventojams.

Nerimaujama dėl avarinės parengties planų, ypač dėl Vilniaus evakuacijos, jeigu Astravo AE įvyktų didelė avarija. Neatsakyti lieka klausimai apie panaudoto branduolinio kuro, radioaktyviųjų atliekų tvarkymą.