Pagrįstos investicijos

Kylant rizikų, kad vėjo parko Baltijos jūroje projektas gali vėluoti, grupės stebėtojų taryba sudarė darbo grupę, kuri vertina „Curonian Nord“ projekto vystymą.

„Nors šiuo metu jūrinio vėjo energetikos rinka susiduria su iššūkiais, „Ignitis renewables“ Lietuvoje vystomas „Curonian Nord“ jūrinio vėjo elektrinių parko projektas yra vystomas tinkamai, laikantis geriausios sektoriaus praktikos“, – teigiama ekspertų išvadoje, kurią skelbia „Ignitis grupė“.

Analitikų vertinimu, iki šiol į projektą atliktos investicijos yra pagrįstos, o jų lygis yra ne didesnis nei palyginamų projektų Danijoje, Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Iki šios gegužės atliktos investicijos (angl. DEVEX) į „Curonian Nord“ siekė virš 46 tūkst. eurų už 1 megavatą (MW) ir buvo mažesnės nei palyginamų analizuotų projektų vidutinės investicijos – 82,6 tūkst. eurų už MW.

Taip pat analizė patvirtino, kad „Ignitis renewables“ įdiegta stipri rizikos valdymo sistema, projekto įgyvendinimo grafikas yra tinkamai valdomas.

Stiprinti stebėseną

Kartu įmonei rekomenduojama stiprinti ilgalaikės stebėsenos procesus, kurie leistų anksčiau identifikuoti tiekimo grandinės apribojimus ir pokyčius.

Pati „Ignitis renewables“ naujienų agentūrai ELTA nurodė atsižvelgsianti į ekspertų rekomendacijas toliau vystant pirmo jūrinio vėjo elektrinių parko projektą.

Ekspertų vertinimas parodė, kad tyrimai, projektavimo darbai ir pirkimai, kuriuos „Ignitis renewables“ vykdė 2023–2025 m. vystydama „Curonian Nord“ projektą, buvo būtini ir atitiko sektoriaus standartus.

Anot ekspertų, nors yra skatinama jūrinio vėjo elektrinių sektoriaus plėtra, šiuo metu jam sudėtinga išlaikyti tą patį augimo tempą, o tam įtakos turi tiekimo grandinės trikdžiai, reikšmingai išaugusios komponentų kainos, įgyvendinimo rizikos ir makroekonominiai veiksniai.

Vėjo elektrinėms įrengti reikalingų laivų trūkumas lėmė su jais susijusių investicijų padidėjimą 62 proc. visos rinkos mastu.

Pasak ekspertų, dviejų didžiausių kapitalo investicijų (angl. CAPEX) komponentų – vėjo elektrinių ir pamatų bei įrengimo darbai – kainos reikšmingai išaugo ir 23 proc. viršija „Ignitis renewables“ 2023 m. padarytą CAPEX prielaidą baziniu scenarijumi.

Grupės teigimu, vien vėjo elektrinėms įrengti reikalingų laivų trūkumas lėmė su jais susijusių investicijų padidėjimą 62 proc. visos rinkos mastu.

Skelbiama, kad dėl šiuo metu mažesnių tiekimo grandinės pajėgumų nei jūrinio vėjo elektrinių projektų paklausa išaugo kainos ir pailgėjo darbų įgyvendinimo grafikai.

„Tai ypač aktualu projektams, kurių statybos darbai bus vykdomi po 2027 m. Neapibrėžtumas, susijęs su tiekimo, paklausos, augimo ir prekybos kliūtimis bei Kinijos tiekėjų vaidmeniu, didina būsimų projektų CAPEX nepastovumą ir neapibrėžtumą“, – teigia ekspertai.

2030-ųjų siekis – nežinioje

Anot vertintojų, dėl to „Ignitis renewables“ turėtų atidžiai stebėti pagrindinių komponentų ir įrengimo kainų pokyčius, elektros energijos realizavimo rinką ir peržiūrėti finansines prielaidas, siekdamas užtikrinti ilgalaikę projekto įgyvendinimo perspektyvą.

Nepriklausomų ekspertų – atsinaujinančiosios energetikos rinkos duomenų, tyrimų ir konsultavimo įmonės „Wood Mackenzie“ – vertinimą stebėtojų taryba inicijavo balandį.

„Ignitis grupė“ dar kovą metiniame pranešime paskelbė, kad, artėjant sprendimui dėl galutinio investicinio sprendimo 2027 m. (angl. FID), vėjo elektrinių parko komercinės veiklos pradžios data gali nusikelti keletą metų, įmonei susiduriant su tam tikrais finansiniais iššūkiais ir visoje Europoje stringant žaliojo vandenilio projektams.

Anksčiau skelbta, kad elektros gamybą „Curonian Nord“ vėjo parkas galėtų pradėti 2030 m.

Lietuva iš viso planuoja turėti du bendros 1,4 gigavatų (GW) galios jūrinio vėjo elektrinių parkus.