Transporto sektorius – sritis, kur Lietuvai pereiti prie aplinką neteršiančios energijos sekasi sunkiausiai. Atsinaujinančių išteklių čia – vos 6 proc. Anot Lietuvos Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos, tai yra beveik perpus mažiau, nei numatyta Europos Sąjungos direktyvoje.

„Visoms šalims yra vienodas tikslas 2020 metams – 10 proc. Šitoje vietoje Lietuva yra viena iš paskutiniųjų šalių“, – kalbėjo Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevčius.

Didžiausia problema – per mažai naudojami biodegalai.

„Probleminė vieta – lengvieji automobiliai: ne dideli sunkvežimiai, ne dideli autobusai, ne traukiniai, o lengvieji automobiliai. Pildami benziną, pildami dyzeliną, mes automatiškai naudojame iškastinį kurą. Šalis turi labai didelį kiekį lengvųjų automobilių, sunaudoja daug energijos“, – aiškino „Vilnius Tech“ Transporto inžinerijos fakulteto docentas.

Taip pat gatvėse vis dar rieda nepakankamai elektromobilių. Nors per pastaruosius ketverius metus elektra varomų mašinų Lietuvoje padaugėjo šešiolika kartų.

„Visi linksniuoja Norvegijos pavyzdį, bet galime imti ir Olandijos pavyzdį. Tose valstybėse daugiau nei pusė parduodamų automobilių yra elektra varomi automobiliai. Konkrečiai Norvegijoje tas rodiklis yra net 70 proc. Nuo parduodamų naujų automobilių 70 proc. yra elektriniai. Lietuva turi viso labo 3 tūkst. pilnai elektra varomų automobilių“, – sakė Elektromobilių asociacijos narys Ignas Mikutis.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pripažino: transporto srityje pasistūmėta mažai, nes trečdalis į aplinką išskiriamo anglies dvideginio – būtent iš taršių automobilių.

Už direktyvos neįgyvendinimą dažniausiai yra numatomos sankcijos. Už bet kokį direktyvos dalies nevykdymą.

„Kai kuriose srityse, kaip transporte, tam tikras atsilikimas yra“, – teigė D. Kreivys.

Atsinaujinančios energijos specialistas M. Nagevičius manė, kad tik laiko klausimas, kada Europos Komisija kreipsis į Lietuvą ir nubaus už direktyvos neįgyvendinimą: „Už direktyvos neįgyvendinimą dažniausiai yra numatomos sankcijos. Už bet kokį direktyvos dalies nevykdymą“.

Energetikos ministerija vakar paneigė, kad per praėjusius metus transporte reikėjo panaudoti dešimtadalį atsinaujinančių išteklių. Esą to reikalauta senesnėje direktyvoje, bet dabar ji atnaujinta. Tik kodėl tada Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme rašoma, kad transporte atsinaujinančios energijos kiekį reikėjo padidinti iki 10 proc.?

Ministras D. Kreivys šio įstatymo neneigė: „Kiek suprantu, 10 proc. – dabar yra užduotas tikslas, kurio mes dar nesame pasiekę“.

Tačiau D. Kreivys sakė, kad Lietuvai sankcijos negresia, nes bendrai direktyvos tikslą šalis net viršijo ir dar uždirbo milijonus: „Lietuvai ne tik negresia sankcijos, mes dar gauname pinigus už statistinių vienetų pardavimą. Vien iš Liuksemburgo gavome 12,5 mln.“

Iki šių metų pradžios Lietuva turėjo būti pasiekusi penktadalį atsinaujinančios energijos išteklių šildymo ir vėsinimo, elektros bei transporto sektoriuose. Lietuva šį tikslą viršijo 2014 m.