Įvairūs įrenginiai ir programos yra skirtos visiems, tad logiška, jog tiek vyrai, tiek moterys turėtų dalyvauti jų kūrime ir naudojime. Vis dėlto lyčių balansu technologijų pasaulyje dar nekvepia, nors mitai, jog moterims čia – ne vieta, jau pradėti sėkmingai griauti.

Europos Sąjungos statistikos padalinio „Eurostat“ pateikiamais duomenimis, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje 2017 metais dirbo apie 8,4 milijonus žmonių, daugiau nei 80 proc. iš jų – vyrai. Vengrijoje ir Čekijoje 9 iš 10 IRT specialistų yra vyrai. Tarp ES šalių pirmauja Bulgarija su 26,5 proc. IRT dirbančių moterų. Tuo tarpu Lietuvoje moterys užima beveik ketvirtadalį IRT sektoriaus.

Technologijų sektorius Jungtinėse Amerikos Valstijose, atsižvelgiant į darbo rinkos statistiką, vis dar yra vyrų pasaulis, rašoma statista.com. Bendrai moterų darbo rinkoje stabiliai daugėjo ir šiuo metu JAV jos sudaro 46,8 proc., tačiau technologijų sektoriuje moterų vis dar ženkliai mažiau.

Pavyzdžiui, didžiausiose technologijų sektoriaus kompanijose, tokiose kaip „Amazon“, „Google“, „Facebook“ ir pan., moterys sudaro nuo 26 proc. („Microsoft“) iki 43 proc. („Netflix“) visų darbuotojų.  Tik 24-ioms „Fortune500“ sąraše esančioms įmonėms vadovauja moterys.

Kodėl taip yra ir kodėl tai svarbu?

Ekspertų teigimu, viskas prasideda dar vaikystėje, kuomet stinga tinkamo nukreipimo ir orientavimo į tiksliuosius mokslus, vėliau dauguma IT, technologinius mokslus besirenkančių universitete – taip pat vyrai, taigi ir darbo rinkoje moterų lieka mažuma. 

Britų nacionalinio dienraščio „The Guardian“ atlikta apklausa rodo, jog net 73 proc. darbuotojų mano, kad technologijų sektorius yra seksistinis. Vyraujant tokiam požiūriui, daugelį moterų toks technologijų pasaulio įvaizdis gali atbaidyti, taigi susiformuoja tarsi užburtas ratas.

Kaip savo kalboje Saudo Arabijoje yra pasakęs Bilas Gatesas, „bet kuri šalis, kurioje pusei populiacijos nėra galimybių išnaudoti viso savo potencialo, nebus konkurencinga“. Poreikį įtraukti daugiau žmonių į atitinkamus sektorius šiandien diktuoja pati rinka.

Asociacijos „Infobalt“, agentūros „Investuok Lietuvoje“ ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, 2013-2017 metų laikotarpiu, IRT specialistų skaičius augo 10 kartų sparčiau nei didėjo bendras samdomų darbuotojų skaičius. Iki 2020 m reikės 13,3 tūkst. įvairių sričių kompetencijų IRT specialistų, kurių vidutinės pajamos, beje, siekia 1590 eurų – beveik dvigubai daugiau nei šalies vidurkis.

80 proc. abiturientų, išlaikiusių matematikos egzaminą bent pagrindiniu lygiu, turėtų stoti į IRT studijas. Norint patenkinti rinkos poreikius, kas dešimtas artimiausiais metais išsilavinimą įgysiantis asmuo turėtų baigti IRT studijas. Kaip to pasiekti?

Svarbu laiku nukreipti ir sudominti

„Būtina merginas drąsinti ir motyvuoti rinktis IRT specialybes ir dėl aukšto darbo užmokesčio, ir dėl to, kad šiame sektoriuje darbuotojų trūksta, o šis trūkumas nuolatos auga“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto docentė Danguolė Rutkauskienė.

Remiantis Penn Schoen ir Berland (PSB) tyrimo duomenimis, maždaug 63 proc. paauglių nėra svarstę apie karjerą inžinerijos srityje ir tik 13 proc. paauglių merginų rinktųsi karjerą STEM srityse (angl. Science, Technology, Engineering, Mathematics). Įdomu tai, kad net 74 proc. paauglių svarstė apie karjerą inžinerijos srityje po to, kai jiems buvo paaiškinta apie ekonominę naudą bei šios srities įtaką pasaulyje, kurią gali daryti ją pasirinkę žmonės.

Ką galima padaryti?

Įvairių iniciatyvų dėka, tokių kaip woman go tech, girls in ICT ir pan., merginos, moterys yra skatinamos ir supažindinamos su galimybėmis šiose srityse. Anot ekspertų, tokios iniciatyvos neretai gali ir nulemti žmogaus karjeros pasirinkimą.

„Iniciatyvos, skatinančios moterų ir merginų įsitraukimą į technologijų ir IRT sektorius yra labai vertingos, norint skatinti moteris dirbti daugiau su technologijomis ir inovacijomis susijusius darbus. Tokių iniciatyvų turėtų tik daugėti, ypač jau nuo mokyklinio amžiaus“, – sako KTU alumnė Kamilė Ciechanavičiūtė.

Kamilė Ciechanavičiūtė.

Pasak jos, IRT sektorius tampa vis aktualesnis, o tokios iniciatyvos merginas ir moteris informuoja, tuo pačiu ir sudomina. „Turint tik išankstines žinias ir nuomonę nėra lengva orientuotis šioje rinkoje. Informavimas ir įtraukimas lygus kvietimui prisijungti, mokytis ir veikti. Visos skatinamosios iniciatyvos labai padeda moteris supažindinti bei nukreipti tinkama linkme bei daryti įtaką renkantis ateities profesiją“, – teigia K. Ciechanavičiūtė.

„Littelfuse LT“ Mokslinių tyrimų ir plėtros skyriaus vadovo Europai, Meksikai ir Šiaurės Amerikai Jovirdo Linkausko teigimu, moterų įsitraukimas į technologijų, IRT sektorius turėtų didėti. „Reikia ir toliau naikinti stereotipą (jei toks dar kai kur gajus), kad tikslieji mokslai, elektronika, technologijos yra „vyriški“. Ir tai nėra susiję vien tik su aiškiai išsakoma pozicija šiuo klausimu, tačiau ir su skatinimu/drąsinimu dar mokyklos klasėse (jei ne darželyje) domėtis šia sritimi ir nebijoti pabandyti, atmesti pirminę mintį „tai ne man“, – neabejoja J. Linkauskas.

Jovirdas Linkauskas

Pasak jo, darbo rinka ir su ja susiję iššūkiai skatina ir kitą kryptį – galimybę keisti savo kvalifikaciją, įgyti naują specialybę ne tik karjeros pradžioje, bet ir vėlesniuose jos etapuose.

Įžvelgia teigiamus pokyčius

Pasak K. Ciechanavičiūtės, jau galima pastebėti ir teigiamus rinkos pasikeitimus.

„Galiu teigti, kad rinka per pastaruosius 5 metus stipriai pasikeitė. Tai atsiskleidžia žvelgiant į tai, jog merginos daug aktyviau dalyvauja atrankose į technines pozicijas, turi tvirtus pagrindus, patirties, susidomėjimo ir motyvacijos dirbti“.

Išbandyti save, sužinoti daugiau apie galimybes dirbti įvairiose srityse iš pirmų lūpų bus galima ir karjeros kontaktų mugėje Lietuvoje – KTU „WANTed“ karjeros dienos vyks 2018 m. spalio 24 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje (Karaliaus Mindaugo pr. 50). Renginio metu taip pat vyks konferencija „WANTed Talks“.