Nors sunkmetis tiesioginio debeto populiarumo nenusmukdė, didesnės jo paklausos šalyje dar pasigendama. Skatinti atsiskaityti tiesioginiu debetu imasi vis daugiau suinteresuotų paslaugų teikėjų.

Nemato didelio poreikio

Lietuvos banko atliktas tyrimas parodė, kad tiesioginio debeto operacijų skaičius vienam gyventojui nuo 2007-ųjų iki praėjusių metų kasmet truputį augo. Tačiau šios paslaugos populiarumas šalyje išlieka menkas, kaip sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

„Europoje populiarus atsiskaitymas tiesioginiu debetu Lietuvoje, kad ir kaip būtų gaila, turi labai mažą paklausą. O juk tiesioginis debetas mokėtojui nieko nekainuoja. Vis dėlto šios mokėjimo operacijos bankams generuoja labai mažą apyvartą“, – sakė pašnekovas. Pernai tiesioginis debetas bankams atnešė iš viso tik 8,4 mln. litų pajamų.

Lietuvos banko atlikto tyrimo duomenimis, daugiausia – 66 proc. – respondentų nurodė, kad tiesioginio debeto paslauga nesinaudoja, nes tam nėra poreikio. 23 proc. nesinaudojančių šia paslauga nurodė, kad jie patys nori spręsti, kada apmokėti sąskaitas. Kas dešimtas abejoja tiesioginio debeto patikimumu: ar įmonė nepiktnaudžiaus nurašydama lėšas, ar bankas pakankamai tikrina nurašymo pagrįstumą ir pan.

Sunkmečiu gyventojai nesiekė pasilikti galimybės už paslaugas atsiskaityti pavėluotai ir nesuskubo atsisakyti tiesioginio debeto paslaugos. Tačiau 2009 m., toliau augant tiesioginio debeto operacijų skaičiui, jų vertė 2009 m. mažėjo. „Šis vertės sumažėjimas iš dalies atspindi ekonomikos nuosmukį“, – sakė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius.

Banko „Swedbank“ Kasdienės bankininkystės ir investavimo departamento projektų vadovė Birutė Dainienė didelių klientų elgsenos pokyčių krizės laikotarpiu sakė nepastebėjusi, tik toliau augančią paslaugos paklausą.

Nereikia sekti sąskaitų

T. Karpavičius pabrėžė, kad šalyje tiesioginio debeto operacijų skaičiaus vienam gyventojui augimas pastaraisiais metais yra spartesnis nei ES šalių vidurkis.

„Bankai daug dėmesio skiria šiai paslaugai populiarinti. Įvairių paslaugų teikėjai, naudojantys šią priemonę periodiniams mokėjimams surinkti, taip pat skatina savo klientus rinktis tiesioginį debetą. Todėl galima tikėtis, kad ateityje šia paslauga bus naudojamasi vis dažniau“, – prognozavo jis.

DNB banko Produktų plėtros departamento vadovo pavaduotojas Žilvinas Milerius patikino pastebėjęs tiesioginio debeto paklausos augimą ir tarp gyventojų, ir tarp paslaugų teikėjų. „Tiesioginio debeto populiarumas auga, nes žmonėms ši paslauga patogi. Pirmiausia, norint apmokėti sąskaitas, jiems nereikia vykti į banką ar pas paslaugų teikėjus, stovėti eilėse. Be to, tiesioginio debeto paslauga nemokama. O pagrindinis pranašumas yra tai, kad žmogui nereikia galvoti, kada apmokėti sąskaitas už paslaugas“, – sakė jis.

Pašnekovo teigimu, tiesioginio debeto paslauga jau naudojasi kas penktas DNB banko klientas. Be to, dalis jų yra sudarę ne vieną tiesioginio debeto sutartį ir taip atsiskaito už kelias paslaugas.

Leidžia planuoti pajamas

Gyventojams tiesioginio debeto paslauga paprastai nemokama, nes už ją moka lėšų gavėjai – paslaugos teikėjai. Kaip sakė Ž. Milerius, anksčiau sudaryti tiesioginio debeto sutartis buvo labiau suinteresuotos telekomunikacinių paslaugų įmonės, o pastaruoju metu į jų gretas stojo ir komunalinių paslaugų teikėjai, draudimo bendrovės bei prenumeratos paslaugą teikianti spauda.

„Visos įmonės akcentuoja, kad joms labai svarbu naudotis tiesioginio debeto paslaugomis ir kad sudaryti šios paslaugos sutartis su klientais yra viena iš strateginių veiklos krypčių“, – aiškino jis.

Lietuvos banko atliktas tyrimas parodė, kad beveik visas pajamas – 97 proc. – iš šios paslaugos bankai gauna būtent iš juridinių asmenų. „Lėšų gavėjams tiesioginio debeto paslauga suteikia galimybę iš anksto numatyti lėšų gavimo datą ir planuoti pinigų srautus, taip pat palengvina mokėjimų apdorojimo procesą“, – sakė T. Karpavičius.

Ž.Milerius pabrėžė, kad tiesioginis debetas paslaugų teikėjams ne tik garantuoja, kad vartotojai atsiskaitys laiku, bet ir leidžia mažinti sąnaudas.

„Labai paprastas pavyzdys: norėdami susimokėti už elektros energiją galbūt turėtumėte vykti į paslaugų teikėjo biurą. Atsiskaitymus vykdant tiesioginio debeto būdu, paslaugos tiekėjui nereikia steigti savo padalinių, taigi jis sutaupo lėšų“, – sakė jis.

Verslas atrado nišą

Paslaugų teikėjams vis aktualiau pasitelkti tarpininkus, galinčius užtikrinti, kad vartotojai atsiskaitys laiku. Surinkti atskirų paslaugos teikėjų sąskaitas ir pateikti bendrą sąskaitą siūlo ir bendrovė „Viena sąskaita“, pastaruoju metu sugebėjusi smarkiai išplėsti paslaugų teikėjų skaičių didžiuosiuose šalies miestuose.

Bendrovės siūloma paslauga nuo bankų siūlomo tiesioginio debeto skiriasi tuo, kad yra mokama ir iš kliento banko sąskaitos pinigų automatiškai nenuskaito. Peržiūrėjęs bendrą sąskaitą klientas turi patvirtinti mokėjimą ir bendrovei pervesti pinigus pats. O surinktas lėšas bendrovė paskirsto atskiriems paslaugos teikėjams.

Bendrovės generalinis direktorius Darius Kriukas sakė nepastebėjęs, kad sunkmečiu, sunkiai sudurdami galus, klientai būtų puolę atsisakyti bendrovės paslaugos. Anot jo, tik vasarą pastebima, kad vienos sąskaitos principu atsiskaitoma vangiau – kas antrą ar trečią mėnesį.

„Tačiau mūsų praktika rodo, kad lietuviai labai tvarkingai moka komunalinius mokesčius – vėluojančių labai nedaug“, – sakė jis ir patikino, kad paslaugų teikėjams surinkti lėšas už suteiktas paslaugas nėra pernelyg sudėtinga.