Tokį eksperimentą įvykdžius dviejose mokyklose, moksleiviai teigė pradėję geriau suprasti mokyklos biudžetą, padaugėjo suprantančių, kaip prisidėti sprendžiant mokyklai svarbius klausimus, antradienį pranešė organizacija.

„Norėčiau, kad kiekviena mokykla per ateinančius kelis metus turėtų po dalyvaujamąjį biudžetą. Man regis, tai yra lengvai prieinamas ir veiksmingas būdas nuo mokyklos suolo įtraukti jaunimą į sprendimų priėmimą ir skatinti jų kūrybingumą“, – sako „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvų metu Vilniaus rajono Eitminiškių gimnazijos moksleiviai sprendė, kaip mokykla turėtų išleisti 1 tūkst. eurų, Kalvelių „Aušros“ gimnazija – 1,5 tūkst. eurų.

Moksleiviai balsavo ir nusprendė, kad vienoje mokykloje reikėtų naujo sporto inventoriaus, kitoje – pavėsinės.

Abiejose mokyklose moksleiviai anksčiau dėl mokyklos biudžeto nespręsdavo.

Pasak TILS, po dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvos beveik aštuonis kartus padaugėjo moksleivių, teigiančių, kad labai gerai supranta mokyklos biudžetą: prieš iniciatyvą tokių buvo 1,5 proc., po – 11,3 proc.

Moksleivių, nieko nežinančių apie mokyklos finansus, sumažėjo daugiau nei du kartus.

tris kartus daugiau moksleivių teigė žinantys, kaip jie gali prisidėti sprendžiant mokyklai svarbius klausimus.

Taip pat padaugėjo žinančių, kaip Europos Sąjunga (ES) prisideda prie jų mokyklos finansavimo.

4 iš 5 moksleivių dalyvaujamojo biudžeto iniciatyva patiko, o 7 iš 10 moksleivių norėtų kasmet spręsti dėl mokyklos lėšų panaudojimo.

Dalyvaujamasis biudžetas – tai būdas kartu su moksleiviais ar kitais gyventojais priimti sprendimus, kuomet jie siūlydami idėjas ir balsuodami nusprendžia, kaip turėtų būti išleistos viešos lėšos.

Pirmasis dalyvaujamąjį biudžetą išbandė Porto Alegre miestas Brazilijoje 1989 metais.

Dalyvaujamųjų biudžetų iniciatyva mokyklose buvo vykdoma šių metų vasario – balandžio mėnesiais, TILS matavo šios iniciatyvos poveikį.