„Gera lietuviškos ekonomikos būklė, o taip pat išaugusi konkurencija dėl darbuotojų verčia darbdavius ne tik didinti atlyginimus, tačiau ir peržiūrėti skatinimo už gerus rezultatus politiką, – teigia specialistų paieškos portalo „CVMarket.lt“ atstovė Raimonda Tatarėlytė, – kaip parodė mūsų atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1221 dirbantysis Lietuvos įmonėse, niekaip nepaskatintų už gerus 2018 m. rezultatus buvo 44,8 proc., kai 2017 m. be pelnyto paskatinimo liko 52,2 proc.

Pasikeitė ir populiariausi būdai, kuriais darbdaviai atsidėkojo dirbantiesiems. Anksčiau dominavęs „13-asis atlyginimas“ užleidžia pozicijas nepiniginiams skatinimo būdams. Čia Lietuva seka vakarų praktika. Pavyzdžiui, „Incentive Research Foundation“ 2017 m. tendencijų studijos duomenimis, skatinimo ne pinigais būdus 1996 m. taikė 26 proc. JAV įmonių, o 2016 m. ši dalis išaugo iki 84 proc. Nepiniginės dovanos populiarėja ir Lietuvoje: dovanų kuponai, kelionės, sveikatinimo paslaugos, apmokami laisvadieniai ir pan.

Kaip paaiškėjo iš apklausos, daugiausiai – 9,5 proc. visų respondentų nurodė, kad už gerus rezultatus buvo pamaloninti dovanų čekiais. Tik po jų rikiavosi “13-asis atlyginimas“. Tačiau dar daugiau darbuotojų minėjo, kad gavo kitokią vertingą dovaną (9,7 proc.). Atsiskaitant už 2017 m. rezultatus populiariausias buvo „13-asis atlyginimas“ (12,3 proc.), kitokios vertingos dovanos ėjo antroje vietoje (7,8 proc.), o dovanų kuponai nesurinko septynių procentų (6,9 proc.). Paskatinant už 2018 m. darbą 3,5 proc. dirbančiųjų gavo papildomų apmokamų laisvadienių, o kelionės į užsienį ar sveikatinimo procedūrų bilietai buvo mažiausiai populiarūs (1,4 proc.). Stebint tendencijas, darytina prielaida, kad skatinimui skiriamos sumos santykinai smulkėja, tačiau auga paskatintųjų dalis. Nepiniginės skatinimo formos tam ypač tinkamos.

Lyginant su 2017 m. kiek pasistiebė skaičius tų, kas negavo paskatinimo, nes neįvykdė planų ar dirbo prastai. Pernai tokių būta 3,2 proc. arba beveik trečdaliu nuošimčio daugiau nei 2017 m. Tikėtina, kad tai tik statistinė paklaida. Tačiau labiau pagausėjo atsakiusių, jog darbdavys jiems neatsidėkojo dėl prastos padėties įmonėje. Tokių būta beveik 6 proc. daugiau nei 2017 m.

Įdomu, kad vyresni nei 30 metų darbuotojai dažniau skundėsi prasta įmonės būkle, o jaunesni dažniau nurodė gerai dirbę, bet paskatinimo negavę. Kaip vieną realiausių priežasčių galima būtų įvardyti darbuotojų prisirišimą prie kompanijos. Jauni asmenys be skrupulų keičia darbą, jei pastarasis jų pradeda netenkinti, tad gali būti, jog metinio paskatinimo tokie darbuotojai net nesulaukia. O vyresni darbus keičia rečiau, todėl juos dažniau paliečia kompanijos, kurioje darbuojasi, problemos.