Pasak jų, Turkijoje vykstantys ekonominiai procesai labiau gali paveikti tik šioje šalyje daugiausia interesų turintį Lietuvos turizmo verslą.

„Poveikis Lietuvos ekonomikai bus visiškai minimalus, nes Turkija nėra didelis mūsų prekybos partneris. Žiūrint į prekybos apimtis pagal ketvirčius, importas svyruoja 0,6-0,7 procento, eksportas šiek tiek viršija 1 procentą“, – BNS sakė SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis finansų analitikas Eduardas Petrulis.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidento Mariaus Dubnikovo teigimu, daugiausia interesų Turkijoje turi Lietuvos turizmo verslas, todėl jis ir gali pajusti valiutos svyravimų poveikį.

„Tai yra įmonės, kurios organizuoja turizmą į Turkiją. Labai retos (Lietuvos – BNS) įmonės turi verslus su Turkija tiesiogiai“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Diskusijos dėl galimo Turkijos liros nuosmukio poveikio tarptautinei ekonomikai atsinaujino po to, kai šios šalies valiuta JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį prarado dar 5 proc. savo vertės.

E. Petrulis pastebi, kad Turkijos liros nuosmukis tęsiasi jau ketverius-penkerius metus, o dauguma tarptautinės prekybos įmonių atsiskaito rezervinėmis valiutomis – JAV doleriais arba eurais.

„Dauguma tarptautine prekyba užsiimančių įmonių atsiskaito rezervinėmis valiutomis – doleriais arba eurais, ypač tais atvejais, kai kalbame apie tokias valiutas, kurios pasižymi didele politine rizika“, – teigė SEB banko ekonomistas.

Eksperto teigimu, didesnė grėsmė gali kilti Lietuvos įmonėms, kurios palaiko ryšius su Turkijos verslais, turinčiais paskolų JAV doleriais ar eurais.

„Tokie turkiški verslai yra pažeidžiamiausi“, – pažymėjo jis.

Ilgalaikio laikotarpio nauda abejotina

LVK viceprezidentas M. Dubnikovas svarsto, kad Lietuvos turizmo verslas trumpalaikėje perspektyvoje iš liros krizės gali turėti naudos. 

„Trumpuoju periodu mums gali būti į naudą, nes su turizmu susiję užsakymai gali atpigti. Bet ilguoju periodu gali įvykti kainų pasiutpolkė. Infliacijos metu kainos šokinėja nepamatuotais dydžiais ir klausimas, į kurią pusę jos sujudės“, – sakė jis.

„Trumpuoju laikotarpiu galimi kažkokie susvyravimai, kažkas iš to laimės. Tačiau galutiniame taške valstybės verslo konkurencingumą lemia tai, kaip valstybė sukontroliuoja kaštus, vykdo inovacijas. Pažaidimai valiutų kursais nėra tvarūs. Kai vyksta tokio masto valiutos nuvertėjimas, nematau, kad kažkam ilguoju laikotarpiu tokia situacija išeitų teigiama linkme“, – tvirtino E. Petrulis.

Turkijos lira per pastaruosius tris mėnesius prarado beveik pusę savo vertės. Šių metų sausio 1 dieną už vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti 7,4 liros. Praėjusį pirmadienį JAV doleris buvo vertas 17,4 liros, tačiau ketvirtadienį kursas pasikoregavo iki 11,2 euro.

Šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) praėjusį sekmadienį minėjo musulmonų išmintį, pateisinančią sprendimus nekelti palūkanų normų valiutos stabilizavimo tikslais.

R. T. Erdoganas jau anksčiau rėmėsi savo musulmonišku tikėjimu paaiškindamas, kodėl, jo manymu, palūkanų normos sukelia infliaciją, o ne ją mažina.