Anot jų, šios rizikos susijusios su suprastėjusiomis Turkijos įmonių galimybėmis apmokėti anksčiau pasirašytus užsakymus.

Turkijos liros vertė JAV dolerio atžvilgiu nuo metų pradžios buvo smukusi 38 procentais ir pasiekė rekordines žemumas, tačiau pamažu atsigauna.

Ekspertai teigia, kad iš atpigusios valiutos gali išlošti smulkieji prekybininkai, jeigu nuvyks į Turkiją pirkti prekių perpardavimui būtent dabar.

„Jeigu kas nors nori važiuoti ir sudaryti prekių tiekimo sutartis, turi paskubėti“, – BNS sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Pernai Lietuvos eksportas į Turkiją siekė 389 mln. eurų, o šių metų pirmą pusmetį ten išvežta prekių už 116 mln. eurų. 2017-ųjų importas iš Turkijos sudarė 161,6 mln. eurų, o šių metų sausio-birželio mėnesiais – 84,6 mln. eurų.

Didžiąją Lietuvos eksporto dalį pernai sudarė geležis ir plienas bei javai, o į šalį daugiausiai įvežama turkiškų drabužių.

Liros pigimo eksportas nepajus 

Analitikai perspėja, kad rizika Lietuvos verslui kyla dėl netiesioginio poveikio, nes nemaža dalis šalies eksporto yra integruota į Europos Sąjungos (ES) gamybos grandinę, tiekiančios Turkijai pramonines prekes – transporto priemones, mašinas ar įrenginius.

„Tai ši kategorija, kalbant apie mūsų pramonę, yra tam tikroje rizikos zonoje, nes tarkime, jeigu vokiškas gamintojas netenka užsakymo Turkijoje, tai šiek tiek mažiau užsakymų gautų ir Lietuvos gamybos partneriai, nes labai daug teikiame gamybos paslaugų  vokiečiams, skandinavams“, – sakė A. Izgorodinas.

Jeigu liros kursas toliau liks žemas, turgaviečių verslui apsimokės vežtis atpigusias prekes iš Turkijos.

Pasak jo, panaši grėsmė kyla ir tiesioginiam lietuviškų metalų eksportui į Turkiją, o javų eksportas gali nukentėti ne dėl valiutos krizės, bet dėl mažėjančio derliaus.

Kitą riziką analitikas mato į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalis eksportuojančiam Lietuvos verslui, nes liros pigimas timptelėjo žemyn ir kitų nuo užsienio šalių kapitalo priklausomų Rusijos, Gruzijos ar Azerbaidžiano valiutas.

A. Izgorodino teigimu, situacija Turkijoje apsunkins Lietuvos įmonių eksportą ir į kitas besivystančias rinkas.

Poveikis Gariūnams

Jeigu liros kursas toliau liks žemas, turgaviečių verslui apsimokės vežtis atpigusias prekes iš Turkijos.

Turkijos valiutą skatina atsigauti Kataro pažadai paremti Ankarą, prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdogano) pokalbiai su ES šalių lyderiais, tačiau besitęsiantys ginčai su Jungtinėmis Valstijomis padėtį gali įšaldyti ilgesniam laikui.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė tikisi, kad pigiau įsigiję prekių, ypač rudens ir žiemos sezonų, smulkieji verslininkai galės Lietuvoje pigiau jas parduoti.

„Didžiulė tikimybė, kad turkiškos prekės pigs“, – BNS teigė ji.

Z. Sorokienė abejoja, ar dėl liros kurso smukimo Lietuvos smulkusis verslas atpigusių vasariškų prekių pirks ateičiai, nes smulkūs prekijai neturi pakankamai pinigų gausiai pripildyti sandėlių pigesne produkcija.

Tačiau verslininkų atstovė tvirtino, jog turkai irgi stengsis išsiparduoti.

„Jie suinteresuoti kuo didesnes apyvartas turėti. Daugiausia kainas leis, kas ims dideliais kiekiais“, – sakė Z. Sorokienė. 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistas tvirtino, kad liros krizė atvirkščiai gali paskatinti lietuvišką verslą nepasitikėti galinčiomis bankrutuoti užsienio valiuta paskolas imančiomis Turkijos įmonėmis.

„Įmonės dar skeptiškiau žiūrės į Turkiją ir atsargiau vertins, ar galima su jais dirbti“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Keliaujant sutaupyti sunku

Atpigusi lira ir dėl to smukusios prekių kainos gundo lietuvius lankytis Turkijoje, tačiau galimybės čia sutaupyti išlieka ribotos.

Pasak „Novaturo“ generalinis direktoriaus Lino Aldonio, kontraktai su Turkijos kurortų viešbučiais pasirašyti dar prieš sezoną eurais, todėl atostogų kainoms Turkijoje liros vertės pokyčiai įtakos neturi.

Pigių kelionių pardavimo įmonės „Makalius“ vadovas Rimvydas Širvinskas BNS tvirtino, kad Turkijoje šiuo metu pigios tos poilsio pramogos arba apsipirkimai, kai kainos nurodomos liromis, o turistams rasti tokias vietas yra sudėtinga.

„Poilsiautojams turistinėse vietose, prekyvietėse kainos skelbiamos eurais arba  doleriais, o ne liromis, todėl gali būti, kad suvenyrams ir lauktuvėms sutaupyti nepavyks. Norintieji apsipirkti turėtų vykti ne į kurortus, o į didmiesčius, pavyzdžiui, Stambulą bei atskirti įprastus prekybos centrus nuo skirtų turistams“, – kalbėjo R. Širvinskas.

Jis pabrėžė, kad turistams kainos Turkijoje nemažėja ir dėl išaugusios kelionių paklausos, nes į šią šalį pastaraisiais metais pradeda grįžti keliautojai iš Rusijos.