Kas šeštas gyventojas (17 proc.) nurodė neturintis jam priklausančio būsto, kurį galėtų drausti.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, turintys savo pagrindinio būsto draudimą dažniau teigia vyresni nei 35 metų amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo respondentai, gaunantys vidutines ir didesnes pajamas.

Tuo metu neturintys draudimo nurodo žemesnio išsimokslinimo, mažesnių ir vidutinių pajamų apklaustieji. Neturintys jiems priklausančio būsto dažniausiai nurodo 18–35 metų amžiaus atstovai, gyvenantys didmiesčiuose, rodo tyrimo duomenys.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2023 metais iš viso buvo registruota 36 tūkst. būsto draudimo žalų – vidutiniškai apie 100 įvykių per vieną dieną. Bendra išmokų suma būsto žaloms kompensuoti siekė 31 mln. eurų, arba apie 86 tūkst. eurų kasdien.

Daugiausiai nuostolių sukeliančios ir skaudžiausios žalos yra susijusios su gaisrų padariniais. Didžiausia pernai „Lietuvos draudimo“ dėl gaisro padarinių kompensuota suma siekė 160 tūkst. eurų, kai ugnis visiškai suniokojo individualų gyvenamąjį namą.