Prieš dvejus metus nepasirūpinusių skolos rašteliais ar kitokiais dokumentais buvo 76 proc., pernai – 90 proc. Taigi, 2019 m. pastebimas nedidelis sumažėjimas atvejų, kai skolinimosi faktas nebuvo niekaip įtvirtinamas arba dėl paskolos buvo susitariama žodžiu.

Bendrovės „Legal Balance“ vadovo Mariaus Šlepečio nuomone, jam nerimą kelia tai, kad nepaisant įvairiausių atsakingo skolinimo kampanijų, artimi santykiai vis dar sąlygoja gana neatsargų požiūrį į skolinimosi fakto užfiksavimą. Tai vėliau gali tapti artimų žmonių nesantaikos priežastimi, todėl specialistas skatina skolinti ir skolintis apdairiai.

Apklausti vyrai dažniausiai skolina draugams, gerai pažįstamiems žmonėms, šeimos nariams arba giminėms – net 92 proc. (2017 m. – 90 proc., 2018 m. – 95 proc.). Tad pastarųjų metų tendencijos išlieka panašios: dažniausiai skolinama draugams ir artimiesiems, tačiau pastebimas ir kelių procentinių punktų augimas tarp skolinančių mažai pažįstamiems arba beveik nepažįstamiems žmonėms. 1 proc. respondentų nurodė skolinę įmonėms, o 9 proc. – per tarpusavio skolinimosi platformas.

41 proc. apklaustųjų pinigus kitiems asmenims skolino per pastaruosius 12 mėnesių. 2017 m. tokių buvo 48 proc., pernai – 38 proc. Daugiausiai pinigus skolino jauni vyrai, gaunantys aukštesnes pajamas.

Net 57 proc. respondentų prisipažino susidūrę su paskolintų pinigų negrąžinimu. Anksčiau šie skaičiai buvo šiek tiek mažesni: 54 proc. – 2017 m. ir 56 proc. – 2018 m. Tarp skolinusių per paskutinius 12 mėnesių skolos neatgavusių žmonių dalis didesnė – 65 proc. (2017 m. – 63 proc., 2018 m. – 67 proc.).

Tyrimo duomenimis, sumažėjo asmenų, kurie, nesulaukę skolos grąžinimo, kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę ar kitokią instituciją, padėsiančią atgauti skolą. Šiųmetinio tyrimo duomenimis, pagalbos kreipėsi vos 14 proc., kai tuo metu pernai kreipėsi 16 proc., o 2017 m. – penktadalis apklaustųjų. M. Šlepečio nuomone, skaičiai gana iškalbingi, todėl vėlgi dera atkreipti dėmesį į tinkamą skolos įforminimą.

„Tikėtina, kad netinkamai įforminus skolos faktą, vėliau ši klaida „kainuoja“: delsiama reikalauti grąžinti be raštelio paskolintus pinigus arba skola apskritai „nurašoma“ į nuostolius, nenorint užsiimti įrodinėjimu neturint dokumentų“, – sako jis. Šiais laikais, primena vadovas, internete galima nesunkiai rasti profesionaliai parengtų dokumentų šablonų ir pasirūpinti saugesniu skolinimusi.

Neatgavę skolintų pinigų, visgi net 61 proc. respondentų būtų linkę kreiptis pagalbos, o ne patys tvarkytųsi su skolininku. Lyginant šių metų duomenis su praėjusių tyrimų duomenimis, šis skaičius auga: 2018 m. pagalbos būtų linkę ieškoti 57 proc. respondentų, o 2017 m. – 59 proc. apklaustųjų.

Skolų išieškojimo profesionalas M. Šlepetis teigia, kad tai, jog kreditorius dėl skolos grąžinimo kreipiasi į profesionalus, nesugadina artimų santykių, atvirkščiai, profesionalo dalyvavimas gali padėti juos išsaugoti ir pagelbėti skolininkui susiplanuoti mokėjimus pernelyg nenukenčiant ir bereikalingai neaitrinant emocijų.

Aktyviausiai tyrime dalyvavo vyrai nuo 35 iki 54 metų (58 proc.), 28 proc. apklaustųjų uždirba nuo 900 iki 1 299 eurų „į rankas“, 18 proc. – virš 1 300 eurų.