Remdamasis prieš porą savaičių viešojoje erdvėje pasirodžiusiais siūlymais, jog darbo dieną reikėtų trumpinti iki 6 valandų, specialistų paieškos portalas cvmarket.lt atliko apklausą, kurioje dalyvavo 664 respondentai. Jų buvo klausiama, ką šie veiktų su likusiu nuo darbo laiku. Paaiškėjo, kad daugiau nei trečdalis apklaustųjų ilsėtųsi ir užsiimtų savo mėgstama veikla, o dar trečdalis skirtų tą laiką šeimai.

Tik 11 proc. respondentų teigė, kad susirastų antrą darbą, o 7 proc. ̶  dirbtų po darbo, kadangi yra įsitikinę, jog nespėtų atlikti visų darbų per 6 valandų darbo dieną.

Portalo atstovė Raimonda Tatarėlytė teigia, kad šie apklausos rezultatai rodo tai, jog lietuviai mano skiriantys per mažai laiko poilsiui bei šeimai ir mielai dirbtų mažiau negu dabar.

Anot jos, poilsiu nebūtinai reikėtų laikyti pasyvų laiko leidimą, nes 14 proc. respondentų likusį nuo darbo papildomų dviejų valandų laiką skirtų profesiniam tobulėjimui.

„Kita mūsų apklausa, atlikta vasarą, parodė, kad laimėję milijoną beveik pusė lietuvių paliktų savo darbus. O dabar paaiškėjo, kad atlyginimui sumažėjus nežymiai, jie mieliau skirtų laiką poilsiui negu papildomam darbui. Manau, čia išryškėjo lietuvių tautos polinkis į kraštutinumus. Beje, šeimai, pagal apklausos rezultatus, papildomo dėmesio norėtų skirti šiek tiek daugiau moterų negu vyrų“,  ̶  komentavo apklausos rezultatus darbo rinkos specialistė.

Tuo tarpu „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė sako, kad šešių valandų darbo diena būtų neracionalus sprendimas, nes lietuviai turi ir taip daug laisvų dienų – bene daugiausiai atostogų dienų pasaulyje. Taigi sprendimas trumpinti darbo dieną ekonomikai turėtų neigiamą įtaką.

„Tai, kad gyventojai pasirinktų daugiau laisvalaikio, parodo jų įtampą ir kad darbas yra greičiausiai jiems nemalonus. Nežinau, ar žmonės susimąstė, kad jų pajamos tokiu atveju sumažėtų. Taigi pasirinkdami atostogas ar poilsį vietoj darbo, žmonės, matyt, sutinka, kad jų pajamos galėtų sumažėti. Galbūt žmonės nesusimąsto, kad už daugiau poilsio jie turėtų susimokėti. Mažiau dirbdamas, turi būti žymiai efektyvesnis, kurti didesnę pridėtinę vertę suteikiančius produktus. Jeigu mes masiškai apie tai kalbėtume Lietuvoje, nemanau, kad tai yra net diskutuotinas sprendimas“,  ̶  teigė O. Bložienė.

„Eurostat“ duomenimis, lietuviai praėjusiais metais pagrindiniame darbe dirbo 38 valandas per savaitę, o 2009-aisiais metais – 39,1 valandų. Palyginus su Latvija, kurioje 2012-aisiais buvo dirbama 38,7 darbo valandas per savaitę ir Estija (38,8), lietuviai turi trumpiausią darbo savaitę tarp Baltijos šalių ir per pastaruosius 4 metus ji dar sutrumpėjo.

Tuo tarpu Lenkijoje pernai savaitinis darbo valandų skaičius buvo 40,7, o, pavyzdžiui, Turkijoje net 48,4.

Tiesa, ekonomiškai stipriose šalyse savaitinis darbo valandų skaičius per praėjusius metus buvo mažesnis nei Lietuvoje: Šveicarijoje 35,1, Danijoje 33,6, o Olandijoje tik 30,3 val.

„Anglų filosofas Bertrandas Russellas dar 1932-aisiais metais savo esė „Pagarbinant idealumą“ siūlė darbo dieną trumpinti iki 4 darbo valandų, o kitą laiką skirti mokslui, piešimui ir rašymui. Jis iškėlė sąlygą, kad tokia visuomenė galėtų gyvuoti tik tada, kai darbas būtų produktyvesnis. Johnas Maynardas Keynesas panašią idėją iškėlė 1930-ųjų esė „Ekonominės galimybės mūsų anūkams“, kurioje jis prognozavo, kad žmonės iki 2030-ųjų veikiausiai dirbs tik 15 valandų per savaitę. Šias idėjas autoriai siejo su technologine pažanga. Tačiau dabartinė situacija rodo, kad žmonės šiais laikais dirba daugiau negu bet kada“, – vizijas ir realybę palygino cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.