- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maždaug 1 iš 4 Lietuvos gyventojų, norėdami atnaujinti savo gyvenamąjį būstą, tam planuotų išleisti nuo 1 iki 3 tūkst. eurų, o kiek didesnę sumą, siekiančią 3–5 tūkst. eurų, būsto remonto darbams ketintų skirti apie 20 proc. šalies gyventojų. Tokias tendencijas parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų tyrimas.
Tuo metu 12 proc. apklaustųjų galvoja, kad būsto atnaujinimui užtektų iki 1 tūkst. eurų, rodo tyrimo rezultatai.
„Tyrimas atskleidė, kad didžioji remontą planuojančių gyventojų dalis ketintų atnaujinti būsto interjerą, tai nusiteikęs daryti kone kas antras apklaustasis. Kiti dažniausiai įvardinti remonto motyvai − probleminių būsto konstrukcijų atnaujinimas ir būsto energinio naudingumo pagerinimas“, – sako „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas Tomas Pulikas.
Remiantis tyrimu, remonto darbams didžioji dalis gyventojų skirtų savo santaupas, o šiam tikslui iš banko skolintųsi maždaug kas septintas šalies gyventojas. Dar 8 proc. gyventojų remontui pinigų tikėtųsi pasiskolinti iš giminaičių ar draugų.
Išaugusių kainų veiksnys
Pasak T. Puliko, pastaruoju metu smarkiai išaugusios statybinių medžiagų ir darbų kainos šįmet gali gyventojus priversti peržiūrėti ar pakeisti būsto atnaujinimo planus. Be to, remonto ir atnaujinimo darbams gali tekti skirti didesnę sumą, nei planuota anksčiau.
Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų spalį statybos sąnaudų kainos, palyginti su 2020-ųjų metų spaliu, padidėjo 9,4 proc. Tokį augimą lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (11,4 proc.) ir vidutinio darbo užmokesčio (7 proc.) augimas. Skaičiuojama, kad pastatų remonto kainos per metus vidutiniškai padidėjo 8 proc.
Kita vertus, būsto atnaujinimas, kai investuojama į jo energetinio efektyvumą padidinimą, ilgalaikėje perspektyvoje gali padėti sutaupyti.
„Šią žiemą didelė šalies gyventojų dalis pajuto pabrangusios elektros ir šildymo energijos kainų įtaką būsto išlaikymo sąnaudoms. Dėl to gyventojai aktyviau ieško būdų, kaip sumažinti energijos suvartojimą savo namuose, domisi tiksliniu finansavimu būsto energiniam naudingumui pagerinti“, – sako „Swedbank“ atstovas.
„Swedbank“ duomenimis, per praėjusius metus šalies gyventojai namų energinio naudingumo gerinimui iš viso pasiskolino 4,2 mln. eurų.
Finansavimu naudotis linkę jaunesni
Didžiausia dalis (17 proc.) ketinančių būsto remontui skolintis iš banko yra jaunesnio amžiaus asmenys – 18–45 m. amžiaus respondentai, o tarp vyresnių (55–63 m. amžiaus) tokių būtų apie 14 proc.
Tyrimo duomenimis, šį kartą suvalkiečiai patvirtino savo kaip taupiausio šalies regiono vardą. Pavyzdžiui, Marijampolės apskrityje net devyni iš dešimties (89 proc.) apklaustųjų būstą tikisi susiremontuoti savo lėšomis. Palyginimui – Telšių apskrityje tokių gyventojų yra 75 proc., Utenos 76 proc., o Šiaulių – 77 proc.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, gyventojai, kurie dėl būsto remonto nusprendžia kreiptis į banką, vidutiniškai tam skolinasi apie 10,4 tūkst. eurų. Praėjusiais metais vartojimo paskolų remontui „Swedbank“ iš viso buvo suteikta už 34 mln. eurų.
„Swedbank“ užsakymu gyventojų nuomonės tyrimą atliko SKDC tyrimų centras, iš viso apklausta 1003 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime – siūlymas sudaryti palankesnes sąlygas pluoštinių kanapių produktų įvežimui į Lietuvą1
Seimas imasi svarstyti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pateiktas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įvežti į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių pluoštini...
-
S. Gentvilas: dėl transporto keliamos taršos – Susisiekimo ministerijos atsakomybė6
Valstybės kontrolei (VK) skelbiant, kad atsinaujinančių išteklių panaudojimas ir energijos vartojimo efektyvumas transporte didėja nežymiai, ar net mažėja, o elektros naudojimo plėtra šiame sektoriuje vyksta per lėtai, aplinkos ministra...
-
LEA: vidutinės degalų kainos mažėjo antrą savaitę iš eilės
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad per savaitę šalyje benzinas atpigo 1,0 proc., o dyzelinas – 2,3 procento. Tai jau antra savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo. ...
-
Visuomeninės elektros kainos viršutinė riba nuo liepos mažės 8–12 proc.1
Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo liepos mažėja 8–12 proc., ketvirtadienį pranešė Valstybinė energetikos regul...
-
Elektros tinklų Panevėžys–Darbėnai sujungimui – ypatingos svarbos statusas
Seimas ketvirtadienį pripažino elektros tinklų nuo Panevėžio iki Darbėnų sujungimą ypatingos valstybinės svarbos projektu. ...
-
T. Povilauskas: maža infliacija nenustebino
Balandį tiek mėnesio, tiek metinei infliacijai siekiant po 0,1 proc., BNS kalbinti ekonomistai sako, kad tokie rodikliai nestebina. Analitikai prognozuoja, jog šiemet gali būti pasiekta iki 1 proc. metinė defliacija arba artima nuliui metinė inflia...
-
Valstybės kontrolė: atsinaujinančių išteklių naudojimas šalies transporte didėja per lėtai2
Atsinaujinančių išteklių panaudojimas ir energijos vartojimo efektyvumas šalies transporte didėja nežymiai, ar net mažėja, o elektros panaudojimo plėtra šiame sektoriuje vyksta per lėtai, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės k...
-
Registruotas nedarbas balandį Lietuvoje mažėjo iki 8,6 proc.
Registruotas nedarbas Lietuvoje gegužės pradžioje siekė 8,6 proc. – 0,7 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį ir 0,4 proc. punkto mažiau nei prieš metus. ...
-
Finansų ministrė: EK ne visai korektiškai sprendžia RRF lėšų skyrimą Lietuvai1
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Europos Komisija (EK) elgiasi „ne visai korektiškai“, spręsdama dėl Lietuvai skirtų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
Ankstesnis šaltibarščių sezonas, augo ir lauko baldų pardavimai
Prekybininkai sako, kad dėl neįprastai šilto šių metų balandžio anksčiau prasidėjo šaltibarščių sezonas, daugiau parduota skėčių, lauko baldų, purškalų nuo vabzdžių įkandimo ir kt. ...