Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, 33 proc. žaidėjų naudoja technines apėjimo priemones, apie 25 proc. renkasi Lietuvoje neregistruotas svetaines.

„Nors teisės aktai pasipildė naujais draudimais bei apribojimais, nelegali veikla įgavo didesnį konkurencinį pranašumą, lošimų rinkos šešėlis tapo kone dvigubai didesnis nei manyta, ir toliau auga“, – pranešime sakė Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovas Saulius Petravičius.

Tyrimas parodė, kad už lošimus per Lietuvos bankus atsiskaito apie 65 proc. lošimų rinkos dalyvių – tai reiškia, kad dažniausiai legaliose svetainėse. Tuo metu likę 35 proc. renkasi kitus būdus.

„Negaliu sakyti, kad kreditinės ir debetinės kortelės ar elektroninės piniginės savaime yra nelegalu, bet dažniausiai tokiais būdais atsiskaitoma nelegaliose svetainėse, ypač jei kalbama apie kriptovaliutas. Taigi galime sakyti, kad daugiau nei pusė iš likusių 35 proc. savo pinigus perveda Lietuvoje neregistruotoms lošimo svetainėms“, – aiškino „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.

ALVA vadovas S. Petravičius, remdamasis 2023 metų duomenimis bei paskutinio ketvirčio prognozėmis, tikino, kad nelegalios rinkos pajamų dalis praėjusiais metais siekė daugiau kaip 50 mln. eurų.

„Jei kalbėtume apie šešėlį ir skaičiuotume, kiek nuo mano minėtos sumos praranda valstybė, tai šiandien, remiantis jau faktiniais duomenimis, tai būtų 10 mln. eurų azartinių lošimų mokestis ir 10 mln. eurų kiti bendrovių mokesčiai. Kitąmet, atsižvelgiant į šio sektoriaus dinamiką, ir jei nieko nebus imamasi, ši suma bendrai jau sieks 25 mln. eurų“, – sakė S. Petravičius.