Dar maždaug penktadaliui gyventojų tokie išgyvenimai kelia susierzinimą ir apmaudą, 16 proc. – pyktį, o ketvirtadalis nemalonumų kitiems pridariusiųjų tokiais atvejais nejaučia nieko. Tokius duomenis atskleidė Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje užsakymu tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas.

Išgąstį gerokai dažniau nei vyrai (23 proc.) patekusios į nemalonias situacijas patiria moterys (32 proc.). Vyrai tuo metu pridarę žalos kitiems dažniau nei dailiosios lyties atstovės jaučia pyktį. Toks jausmas aplanko 19 proc. vyrų ir 13 proc. moterų.

Psichoterapeuto Olego Lapino teigimu, nemalonumų kitiems pridaręs asmuo visų pirma susiduria su kaltės jausmu, kuris gali turėti skirtingas išraiškas, bet visuomet vienokiu ar kitokiu būdu paveikia individą.

„Moterys dėl to, kas nutiko, paprastai pirmiau yra linkusios kaltinti save ir tik vėliau ieškoti galimų pasiteisinimų netinkamai susiklosčiusiose aplinkybėse, kitų elgesyje. Dėl to pridariusios rūpesčių kitiems jos dažniau gali jausti baimę ir nerimą. Tuo metu vyrai dažniau savo kaltės jausmą per pyktį pirmiausiai nukreipia į aplinką ar netgi nukentėjusįjį. Tik vėliau jie pradeda priimti ir savo kaltę, galvoti, ką neteisingai padarė jie patys“, – sako O. Lapinas.

Tyrimo duomenimis, beveik trečdaliui (30 proc.) Lietuvos gyventojų yra tekę netyčia pridaryti nuostolių kitiems asmenims arba į nemalonią situaciją patekti dėl savo vaikų ar augintinių aplinkiniams padarytos žalos. 5 proc. lietuvių taip nutinka ne rečiau kaip kartą per metus, o ketvirtadaliui šalies gyventojų – bent kartą per keletą metų. 31 proc. gyventojų yra tekę atsidurti ir nukentėjusiųjų pusėje.

„Dažniausiai nemalonumų ir nuostolių kitiems asmenims gyventojai pridaro, kai dėl jų kaltės yra užliejamas kaimynų būstas, taip pat pramogaudami – važinėdami dviračiais, riedučiais ar riedlentėmis. Nereikėtų pamiršti, kad gyventojai taip pat yra atsakingi ir už savo atžalas bei augintinius, kurie irgi neretai pridaro rūpesčių tėvams ar šeimininkams. Verta priminti, kad už nepilnamečių vaikų sukeltus nuostolius atsakomybė tenka jų tėvams. Pažymėtina, kad vis daugiau lietuvių nemalonumų dėl padarytos žalos kitiems stengiasi išvengti apsidrausdami asmens civilinės atsakomybės draudimu“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovė Aušra Puodžiūnienė.

Dažniausiai į nemalonias situacijas dėl kitiems pridarytų materialinių nuostolių patenkantys prisipažino 36-45 metų amžiaus lietuviai. 42 proc. jų yra pridarę nuostolių kitiems asmenims. Rečiausiai tą patirti, tyrimo duomenimis, tenka 18-25 metų amžiaus jaunimui. Dažniausiai žalos kitiems asmenims kada nors sukėlę teigė aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai (46 proc.) ir namų šeimininkės (41 proc.). Rečiausiai su tuo susiduriantys sakėsi studentai ir moksleiviai (24 proc.) bei darbininkai ir techniniai darbuotojai (25 proc.).

Patys nuostolių dėl kitų asmenų dažniausiai patiria aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai (40 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (38 proc.).

Balandžio mėnesį visoje Lietuvoje atlikto tyrimo metu iš viso apklausta daugiau nei tūkstantis šalies gyventojų, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.