„Naudos pasiskirstymas yra kažkiek subalansuotas, bet, žinoma, mokesčiai valstybei yra didžiausia dalis – turime 50 proc. naudos toje medianinėje įmonėje, keliaujančius valstybei, o likusi dalis pasidalinama perpus darbuotojų bei akcininkų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė „Civitta“ analitikas Martynas Venclavičius.

„Jeigu ateina investuotojas, investuoja ir tampa produktyvią veiklą generuojančia įmone, tai faktiškai didžiausią naudą per visus sumokamus mokesčius gaus valstybė“, – kalbėjo „Civitta“ partneris Rokas Šalaševičius.

Tyrimo duomenimis, 2013–2022 metais daugiausia mokesčių valstybei sumokėjo „Orlen Lietuva“ (5,7 mlrd. eurų) „Philip Morris“ (beveik 2 mlrd. eurų), „MV Group Production“ (beveik 1 mlrd. eurų). 

Jeigu ateina investuotojas, investuoja ir tampa produktyvią veiklą generuojančia įmone, tai faktiškai didžiausią naudą per visus sumokamus mokesčius gaus valstybė.

 

„Šios trys didžiausios įmonės yra akcizus mokančios įmonės, todėl akivaizdu, kad šio mokesčio efektas visame mokesčių krepšelyje išties yra labai didelis“, – teigė M. Venclavičius.

„Orlen Lietuva“ per dešimtmetį gavo daugiausia pajamų (44,8 mlrd. eurų), toliau sekė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (6,1 mlrd. eurų), kitų didžiųjų įmonių pajamos neviršijo 1 mlrd. eurų.

Pelningiausiai 2013–2022 metais veikė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (pelnas augo 38 proc.), „Light Conversion“ (34 proc.), „Teva Baltics“ ir „Garsų pasaulis“ (po 28 proc.), tuo metu keturios iš 100 įmonių veikė nuostolingai.

„Bendra tendencija rodo, kad didesnis pelningumas lemia ir didesnius vidutinius atlyginimus“, – kalbėjo M. Venclavičius.

Per dešimt metų daugiausia atlyginimų darbuotojams sumokėjo taip pat „Orlen Lietuva“ (223 mln. eurų), toliau sekė  „Lifosa“ (161 mln. eurų), „Intersurgical“ (159 mln. eurų), „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (156 mln. eurų), „Achema“ (155 mln. eurų).

Tuo metu 2022 metais 71 įmonė mokėjo didesnį nei vidutinį šalies darbo užmokestį, per dešimtmetį jis didžiausiose šio sektoriaus įmonėse augo daugiau nei 2,5 karto. 

Tyrimo duomenimis, 100 didžiausių gamybos įmonių 2022 metais sudarė 1,2 proc. visų šio sektoriaus įmonių, jose dirbo 22 proc. apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojų, jų apyvarta sudarė 58 proc. sektoriaus apyvartos. Šios įmonės sudarė 8 proc. visų šalies įmonių, jose dirbo 22 proc. privačiame sektoriuje dirbusių darbuotojų.