Paraiškas dėl atsinaujinančios energijos projektų pateikę ūkininkai negauna jiems priklausančių kompensacijų iš ES fondų. Keliamas klausimas: problemą kuria biurokratų neprofesionalumas ar tam tikrų interesų grupių veiksmai.

Teismai argumentus atmetė

Paraiškas dėl ES paramos žaliajai energetikai vystyti yra pateikę 34 įmonės ir ūkininkai. Nors dalis jų projektus jau įgyvendinę, Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) kompensacijų vis dar negauna. Paramą NMA skyrė tik vienam pareiškėjui.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko teigimu, prieš trejus metus žmonės patikėjo, kad valstybė rūpinasi atsinaujinančia energetika ir šios krypties verslui teiks paramą. Jis pabrėžė, kad projektus rengę ir paraiškas teikę žmonės ūkį plėtoti galėjo ir kitomis kryptimis, nes atsinaujinanti energija be valstybės pagalbos yra nuostolinga. Tačiau jie esą susigundė valstybės pažadais ir galiausiai liko skolose.

"Nėra nė vieno įtikinamo argumento, kodėl kompensacijos nemokamos, nes NMA argumentus teismas paneigė ir įrodė, kad parama turi būti skiriama visiems pareiškėjams", – sakė D.Arlauskas.

Žodžių žaismas

Sutartį su NMA pasirašiusios bendrovės "Viltrakių energija" atstovas Audrius Vaičiūnas pasakojo, kad dažniausiai kompensacija nesumokama argumentuojant pažeistu dvigubo finansavimo principu, tačiau konkretaus atsakymo NMA nepateikia.

"Tai šiek tiek panašu į teisinę problemą, tačiau, perskaičiuos visus NMA siųstus raštus, labiau primena žodžių žaismą. Pagrindinis NMA argumentas – galbūt pažeistas dvigubo finansavimo principas. Jie motyvuoja tuo, kad investicija finansuojama du kartus: vieną kartą gaunamas valstybės remiamas fiksuotas elektros energijos supirkimo tarifas, kitą kartą – parama iš NMA, t. y. ES fondų", – sakė A.Vaičiūnas.

Teisingumo tikisi iš EK

Kadangi teismo sprendimo dėl privalomo kompensacijų išmokėjimo NMA nevykdo, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija kovo 12 d. kreipėsi į Europos Komisiją, kad ši išaiškintų, ar iš tiesų yra dvigubo finansavimo požymių.

"Mums keista, kad to nepadarė nė viena valstybinė institucija – nei Teisingumo, nei Energetikos, nei Žemės ūkio, nei Ūkio ministerija. Jos ne tik nesiėmė elementarių veiksmų, tačiau ir klaidino pareiškėjus skirtingais argumentais, prisitaikydamos prie tam tikrų aplinkybių", – sakė D.Arlauskas.

Pašnekovas pabrėžė, kad šiomis aplinkybėmis paradoksalu ir tai, jog tuos pačius atsinaujinančios energetikos projektus NMA ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) vertina skirtingai. Anot jo, LAAIF fondas projektus parėmė, kai NMA tvirtino esant dvigubo finansavimo. "Tai yra tarpinstitucinis nesusišnekėjimas ir skirtingų standartų apraiškos", – teigė jis.

Baiminasi bankų sankcijų

A.Vaičiūnas pasakojo, kad bendrovė "Viltrakių energija" yra pasirašiusi sutartį su NMA, tačiau laikas kompensacijai gauti dar neatėjo. Todėl kol kas tik neramiai žvalgomasi į nesėkmingus kitų pareiškėjų žygius. Esą neaiškumų tik daugėja, o ir bankai, teikdami paskolą, jau darosi atsargesni.

A.Vaičiūno teigimu, bankai šiuo metu siūlo palūkėti, kai anksčiau paramos sutartys su NMA jiems buvo tarsi garantas, kad žmogus projektą įgyvendins ir paskolą grąžins. Todėl projektus, anot jo, ryžtingai finansuodavo.

Su NMA sutartį pasirašęs, tačiau paramos negaunantis ūkininkas Kęstutis Armonas pasakojo, kad pirmą kartą nesėkmingai paraišką NMA pateikė dar 2010 m. pavasarį. Tą kartą jis sulaukė atsakymo, neva projektas neefektyvus, todėl finansuojamas nebus. Vis dėlto įkalbinėjamas Žemės ūkio ministerijos 2011 m. pavasarį paraišką pakartotinai pateikė ir sulaukė teigiamo atsakymo.

"Tuo pačiu metu tariausi su banku dėl paskolos, kad galėčiau įgyvendinti projektą. Vienintelis banko reikalavimas buvo sudaryti sutartį su NMA. 2011 m. pabaigoje sudarius sutartį, tą pačią dieną bankas suteikė paskolą", – pasakojo K.Armonas.

Tačiau tai ūkininkui ant pečių užkrovė tik dar vieną naštą. K.Armono teigimu, vasario pabaigoje turėtos gauti paramos jis vis dar nesulaukia, o terminas grąžinti bankui paskolą artėja. "Laukimas varo į neviltį, nes bankui balandį turiu grąžinti dalį paskolos, o paramos nesulaukiu", – pasakojo jis. Kadangi ūkininkas atsako šeimos turtu, jam darosi neramu, nes gresia sankcijos dėl paskolos negrąžinimo.