- Valentina Gudienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
NATO Energetinio saugumo kompetencijos centre (ESKC) Vilniuje trečiadienį iškilmingai pakelta Ukrainos vėliava – oficialiai tapo dvylikta NATO ESKC šalimi nare, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Vėliavos pakėlimo ceremonijos metu sveikinimo kalbas sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka. Vėliavą kėlė Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopos kariai. Renginyje dalyvavo NATO ESKC šalių narių bei kitų NATO šalių ambasadoriai ir gynybos atašė.
„Su Ukrainos prisijungimu ateina ne tik vėliava. Mums svarbu į centrą gauti personalą ir ekspertizę. Dabar turėsime ekspertą iš Ukrainos, o to pridėtinė vertė bus neįkainojama. Dėl praeityje patirtų kibernetinių išpuolių prieš Ukrainos energetinę infrastruktūrą susikaupusi ukrainiečių patirtis mūsų centrui labai pravers“, – sakė NATO ESKC direktorius pulkininkas Romualdas Petkevičius.
Vilniuje veikiantis NATO energetinio saugumo kompetencijos centras, įkurtas 2012 m. liepą, analizuoja karinio energetinio efektyvumo ir kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus. Centro darbuotojai teikia rekomendacijas ir siūlymus dėl operacinio energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje ir gamtai draugiškų efektyvių karinių pajėgumų plėtros, organizuoja pratybas bei jose dalyvauja.
Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija, iki šiol centre dirbo ekspertai iš vienuolikos šalių – Estijos, Prancūzijos, Gruzijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Lenkijos ir Suomijos. Ukrainos prisijungimas buvo patvirtintas šių metų kovo mėnesį Kijeve vykusios Lietuvos ir Ukrainos prezidentų tarybos metu.
Ukrainos prisijungimo Lietuvoje įsikūręs centras laukė jau kurį laiką. Šių metų antroje pusėje jau yra suplanuotos NATO finansuojamos ir lietuviškojo ENSEC COE rengiamos pratybos Ukrainos mieste Odesoje. Šiuo metu ruošiamas pratybų scenarijus, pagal kurį bus treniruojamasi jūrų ir pakrančių kritinės infrastruktūros bei energetinės infrastruktūros apsaugos srityse.
Energetinio saugumo kompetencijos centre Vilniuje dirba apie 30 žmonių, o centro iniciatorė ir steigėja Lietuva skiria ne tik patalpas – lietuviškas yra visas palaikantis institucijos personalas, kuris užsiima teisės, personalo, logistikos ir kitais klausimais. Be to, Lietuva turi šešias ekspertų vietas. Kiekviena centro narė į Vilnių siunčia po vieną ekspertą, o Vokietija yra atsiuntusi du ekspertus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime – pataisos, lengvinančios sąlygas pluoštinių kanapių eksportui ir prekybai
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius, siūloma nuo liepos supaprastinti reikalavimus tokios produkcijos tiekėjams. ...
-
Ekonomistas: kitąmet minimali alga turėtų siekti 1030–1040 eurų4
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. ...
-
Seime – siūlymas drausti anglį ir durpes deginti tik kurortuose ir didmiesčiuose4
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose &scaron...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų12
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“9
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse13
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...