- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl Klaipėdos uosto direkcijos veiklos Vyriausybė nusprendė didinti jos įstatinį kapitalą.
Kapitalą didina nuolat
Pagrindinė priemonė Uosto direkcijos įstatiniam kapitalui didinti yra jo investicijos į uosto vystymą.
Dėl laivybos kanalo gilinimo ir platinimo, krantinių rekonstrukcijos ir remonto, geležinkelių statybos ir remonto įstatinis kapitalas bus didinamas 2 mln. 749 tūkst. 496 eurais. Tai yra dalis, kuri buvo palikta rezerve praėjusių metų pelno.
Iš viso po šio didinimo Uosto direkcijos kapitalas sudarys 591,549 mln. eurų.
Uosto direkcijos kapitalas yra didinamas nuolat. Per 2018 metus tai daryta 4 kartus. Per metus įstatinis kapitalas augo 38,6 mln. eurų. Tą sumą sudarė iš rezervo skirtas turtas ir iš valstybės perimtų dviejų žemės sklypų vertė.
Kalbant apie šių metų rezultatus, jie yra vieni iš geresnių pagal Uosto direkcijos veiklą, kuri numato uosto vystymą. Per I ketvirtį Uosto direkcija iš savo lėšų į uosto vystymą investavo per 18 mln. 113 tūkst. eurų.
Iš jų didžiausia dalis – 15 mln. 965 tūkst. eurų – teko krantinėms vystyti, 1,45 mln. eurų – dokų duobėms tvarkyti, 532 tūkst. eurų – geležinkeliams atnaujinti arba įrengti.
Atsiskaitė už paskolą
Atliktas 2018 metų Uosto direkcijos auditas. Jie laikomi vieni sėkmingiausių – Uosto veiklos metų jo istorijoje. Vietoje planuotų 41,96 mln. tonų, uostas 2018 metais krovė 46,58 mln. tonų.
Iš savo veiklos Uosto direkcija per 2018 metus gavo 63,6 mln. eurų arba 3,9 mln. eurų daugiau nei ankstesniais metais.
Pernai Uosto direkcijos grynasis pelnas siekė 31 mln. eurų. Investicinių projektų buvo įgyvendinta už 38,8 mln. eurų.
Geri 2018 metų rezultatai leido grąžinti Šiaurės investicijų bankui beveik 7,7 mln. eurų paskolą ir įžengti į naujus metus be paskolų.
Siūlė pajamų korekciją
Nepaisant gerų Uosto direkcijos rezultatų, jos veiklą analizavo ir Susisiekimo ministerijos auditas. Šio audito ataskaita viešai neskelbiama.
Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis užsiminė, kad auditui užkliuvę tai, jog daugelį metų nėra keičiama uosto apmokestinimo sistema. Didžiausios sumos gaunamos iš atplaukiančių laivų, o uosto žemė, kuri yra vertinga, apmokestinama labiau simboliškai.
„Padidinusi uosto žemės mokestį, valstybė iš uosto galėtų gauti dar daugiau pajamų“, – dėstė R.Masiulis.
Iš 2018 m. uosto veiklos ataskaitos matyti, kad iš 63,6 mln. eurų uosto pajamų dalis iš žemės nuomos sudarė 7,37 mln. eurų.
Kad uosto pajamos iš žemės nuomos turėtų augti ir anksčiau ne kartą diskutuota. Šių pajamų korekciją stabdė tai, kad uosto kompanijos labai daug investuodavo į uosto vystymą. Dėl to kasmet vidutiniškai 7,5 proc. augo Klaipėdos uosto krova, o pritraukiant naujus laivus ir uosto pajamos per rinkliavas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime – siūlymas drausti anglį ir durpes deginti tik kurortuose ir didmiesčiuose3
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose &scaron...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“9
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse12
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...