Lietuvos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad Rusija iki šiol nepateikė atsakymų, kodėl Karaliaučiaus srityje atominę elektrinę pasirinko statyti vos 11 kilometrų nuo Lietuvos sienos ir neatliko seisminių tyrimų.Išplatintame pranešime spaudai ministerija nurodo, kad tik gavus atsakymus  į esminius klausimus būtų galima pereiti į antrąjį etapą - viešuosius svarstymus Lietuvoje.

URM teigimu, Rusija neatsakė, kodėl projektui vystyti buvo pasirinkta būtent ši aikštelė, 11 kilometrų nutolusi nuo Lietuvos sienos. Pasak ministerijos, nesvarstytos kitos vietos, nežinomi parinkimo kriterijai.

Anot URM, Rusija taip pat dar nepaaiškino, kodėl neatlikti seisminiai aikštelės tyrimai - Rusijos pateiktame dokumente vadovaujamasi 1983 metų sudarytu tektoninių lūžių žemėlapiu.

Teigiama, kad atliekant poveikio aplinkai vertinimą remiamasi 1999 metų seisminio pavojingumo žemėlapiu, tačiau 2004 metais įvykęs instrumentiškai užfiksuotas žemės drebėjimas buvo stipresnio intensyvumo nei numatyta šiame žemėlapyje.

Lietuva teigia laukianti atsakymų, kaip bus užtikrinamas jėgainės reaktoriaus aušinimas. Karaliaučiaus atominėje elektrinėje numatyta aušinti didžiausia Nemunu, o atstumas nuo AE aikštelės iki planuojamo aušinimo šaltinio yra 10-12 kilometrų.

Pasak URM, nėra išnagrinėtas rezervinio vandens kaupimo būdas bei kiekis, nepateikti skaičiavimai, kad jo pakaks avarijos atveju.Pasak pranešimo, Rusija  nepaaiškina, kodėl projektui neatliekami atsparumo testai pagal ES sutartą su trečiosiomis šalimis metodologiją.Ministerija teigia, kad pirmajame poveikio aplinkai vertinimo svarstymo etape Lietuva per pastaruosius trejus metus net 14 kartų oficialiai kreipėsi į Rusiją su šiais ir kitais klausimais, tačiau atsakymų į esminius klausimus nesulaukė.

URM taip pat pabrėžė, jog Lietuva yra sunerimusi ir dėl kito „Rosatom“ vykdomo projekto – Astravo AE Baltarusijoje – įgyvendinimo skubos ir deklaruojamos nuostatos, jog šios jėgainės bus pastatytos pigiausiai iš visų bet kada statytų.