Neaiškios kilmės pajamos kasmet sudaro beveik trečdalį visų gyventojų pajamų, nustatytų per mokestinius patikrinimus. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, tokios pajamos, kurių šaltiniai nėra pagrįsti, vien per pastaruosius 2 metus pasiekė beveik 40 mln. eurų.

Prezidentės inicijuotos pataisos numato, kad asmenims, negalintiems pagrįsti savo pajamų kilmės, bus taikoma bauda nuo 50 iki 100 proc. priskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos. Už pakartotinai padarytus mokestinius pažeidimus skiriamų baudų dydžiai bus didinami dvigubai.

Iki šiol ga­lio­jan­čia­me įsta­ty­me nu­ma­ty­tas bau­dos dydis už bet ku­rį mokes­ti­nį pa­žei­di­mą – nuo 10 iki 50 proc. nesumokėtų mokesčių sumos. Tačiau teismų praktikoje beveik visada skiriamos minimalios, t. y., vos 10 proc. nuo priskaičiuotų mokesčių sumos siekiančios baudos.

Didesnių baudų už sunkiausius mokestinius pažeidimus praktika taikoma ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse. Pa­vyz­džiui, Aust­ri­jo­je, Da­ni­jo­je, Jung­ti­nė­je Karalys­tė­je baudos už mokestinius pažeidimus ga­li siek­ti net iki 200 proc. ne­su­mo­kė­tų mo­kes­čių dy­džio.

Mokesčių administravimo įstatymo pataisos įsigalios 2019 m. sausio 1 dienos.