Euro grupėje finansų ministrai aptars tolesnius veiksmus dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo, kuriems skirs daugiausiai dėmesio šių metų antrąjį pusmetį. Kaip skelbia Finansų ministerija, ypatingas dėmesys bus skirtas naujam finansiniam instrumentui euro zonai.

Taip pat bus nagrinėjami likę su Europos stabilumo mechanizmo (ESM) reforma susiję klausimai, siekiant pasirengti ESM sutarties pakeitimų ratifikavimui nuo kitų metų pradžios, bei tęsiamas darbas Bankų sąjungos užbaigimo srityje.

„Nuosekliai pasisakėme, kad nauja biudžetinė priemonė euro zonai turi būti bendro susitarimo dėl kitos ES daugiametės finansinės programos dalimi. Artimiausiu metu turime koncentruotis į likusius sudėtingiausius naujos priemonės finansavimo šaltinių ir paskirstymo rakto klausimus, siekiant minėtus elementus kuo greičiau integruoti į kitos daugiametės finansinės programos derybų paketą“, – pranešime cituojamas finansų ministras V. Šapoka.

Posėdžio metu bus nagrinėjami su Valiutų kurso mechanizmo II (VKM II) susiję klausimai. Bus pristatyta Bulgarijos pažanga, siekiant prisijungimo prie VKM II bei sprendžiama dėl Kroatijos paraiškos pradėti prisijungimo prie VKM II procedūras. Dalyvavimas VKM II – vienas iš kriterijų, kuriuos valstybės narės turi įvykdyti norint įsivesti eurą.

Euro grupėje taip pat bus diskutuojama dėl tarptautinio euro vaidmens stiprinimo.

ECOFIN posėdžio metu nuo liepos 1 d. ES Tarybai pirmininkaujanti Suomija pristatys pusmečio darbų programą ekonomikos ir finansų srityse. Suomija daugiausia dėmesio ketina skirti saugumui, Kapitalo rinkų sąjungai bei Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimui, aktyviau spręsti klimato kaito klausimus, plėtoti strateginės ilgalaikės klimatui neutralios ekonomikos aspektus, tvarų finansavimą, tęsti diskusijas dėl fiskalinių taisyklių.

Posėdyje taip pat bus tvirtinamos tarybos rekomendacijos valstybėms narėms 2019-2020 m. Anot Finansų ministerijos, Lietuvai rekomenduojama gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį įvairiomis priemonėmis, įskaitant mokesčių ir išmokų sistemos tobulinimą.

Tarybos nuomone, mūsų šalis turėtų tobulinti švietimo kokybę bei efektyvumą, padidinti sveikatos apsaugos sistemos efektyvumą, prieinamumą ir kokybę. Daugiau dėmesio Lietuva turėti skirti ekonominei politikai, susijusiai su investicijomis į inovacijas, energetiką ir efektyvų resursų panaudojimą, tvarų transportą ir energetikos tarpusavio jungtis.