„Kaip elgtis per tokio pobūdžio krizinę situaciją, natūralu, kad reikia įjungti fiskalinį stimuliavimą. Kalbant apie grįžimą į labiau neutralią fiskalinę poziciją, čia reikalingas laipsniškumas, kad nesukeltume papildomo šoko, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad skolinimasis turi natūralias ribas, dėl to tokiu pat mastu stimuliuoti ekonomiką nei nėra prasmės, nei būtų išmintinga“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė V. Šapoka.

Jis pakartojo, kad būtina užtikrinti skolos tvarumą.

„Turime užtikrinti skolos tvarumą, dėl to skolos augimas turi keisti trajektoriją. Atitinkamai kitų metų biudžetas turi būti saugus, be papildomų perteklinių įsipareigojimų prisiėmimo“, – sakė ministras.

Tačiau ministras pridūrė, kad bendras Lietuvos išorės skolos lygis yra vienas mažiausių ES.

„Kalbant apie bendrą Lietuvos išorės skolos lygį, jis vienas mažiausių visoje ES. Šioje vietoje iš tos pusės toks skolos lygis tikrai nekelia finansų sistemai jokių problemų“, – sakė V. Šapoka.

Lietuvos banko vertinimu, šių metų biudžeto deficitas bus vienas didžiausių nuo duomenų skelbimo pradžios, o skolos lygis pašoks 10 proc. punktų, artės prie 50 proc. BVP ir bus didžiausias Lietuvos istorijoje.