„Vieni pirmųjų Europoje nustatėme aiškias „žaidimo taisykles“, kurių privalo laikytis su virtualiuoju turtu ar jo platinimu dirbantys finansų rinkos dalyviai, todėl jau turime patirties, dominančios kolegas kitose ES šalyse“, - sako V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko vadovas atkreipia dėmesį, kad kriptoturto segmentas toliau auga, o tai reiškia, kad vis dažniau ir plačiau taikomos itin rizikingos finansinės priemonės, galinčios lemti tiek didelius laimėjimus, tiek ir itin reikšmingus nuostolius. Rinkos duomenys rodo, kad tik per 2018 m. pirmą pusmetį, įgyvendinant pirminio kriptožetonų platinimo (angl. Initial Coin Offering, ICO) projektus pasauliniu mastu, surinkta triskart daugiau lėšų nei per visus 2017 m. Lietuva pagal pirminių kriptožetonų siūlymų projektų skaičių patenka tarp pirmaujančiųjų ES valstybių.

„Nubrėžtos aiškios elgesio rinkoje ribos nėra skirtos nei drausti, nei skatinti, nei stabdyti šio sektoriaus plėtrą. Jų paskirtis - padėti finansų įstaigoms susiorientuoti vis dar nepakankamai apibrėžtoje kriptoerdvėje ir suvaldyti potencialias rizikas, galinčias kilti tiek pavieniams vartotojams, tiek šalies finansų sistemai“, - teigia V. Vasiliauskas.

Lietuvos centrinio banko vadovas pastebi, kad, kriptoturto segmentui toliau augant, bendrų taisyklių poreikis gali tapti pagrįstu, o europinio reguliavimo perspektyva - realia. Tačiau, jo įsitikinimu, žengiant tokį žingsnį, būtų itin svarbu užtikrinti, kad bendrasis reglamentavimas būtų pagrįstas sprendimais, kurie jau išbandyti ir pasiteisino nacionaliniu lygmeniu.

Lietuvos bankas praėjusių metų spalį išplatino poziciją, kurioje teigiama, kad prižiūrimos finansų įstaigos turi aiškiai atsiriboti nuo veiklos, susijusios su kriptoturtu. Mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su kriptoturtu, ar dalyvauti jį platinant. Toks atskyrimas būtinas siekiant išvengti iliuzijos, kad kriptoturtas yra prižiūrimas ir saugus.

Atsižvelgiant į konkretų pirminio kriptožetonų siūlymo projekto modelį, jam gali būti taikomi su investicinėmis veiklomis susiję reikalavimai ir apribojimai, pavyzdžiui, Vertybinių popierių įstatymas, Sutelktinio finansavimo įstatymas, kolektyvinį investavimą, investicinių paslaugų teikimą, antrinę rinką ar finansų rinkos dalyvių kapitalo formavimą reglamentuojantys teisės aktai.

Siekdami užtikrinti finansų sistemos patikimumą ir saugumą, finansų rinkos dalyviai, teikiantys paslaugas klientams, platinantiems kriptoturtą ar kitaip su ja susijusiems, taip pat privalo užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimų.

Neformalaus ECOFIN tarybos posėdžio metu taip pat bus aptariami euro zonos gilinimo, finansinio stabilumo ir kiti klausimai. Vizito Austrijoje metu V. Vasiliauskas dalyvaus ir „Eurofi“ forumo diskusijoje apie tolesnę ES bankų sąjungos plėtrą.