SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika kitąmet augs keliais procentais. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius įsitikinęs, kad grįžimas į įprastą gyvenimą biuruose neužtruks, o gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinka pajus per karantiną sutaupytas ir atidėtas lėšas.

Kitais metais gyventojai bus išsiilgę pramogų

Remiantis lapkritį atnaujintomis prognozėmis, SEB bankas prognozuoja, kad po šių metų ekonomikos susitraukimo 1,5 proc., Lietuvos ekonomika kitąmet augs 3 procentais, o 2022 metais ūkio plėtra dar labiau įsibėgės. Kaip įprasta, sparčiausiai turėtų atšokti tas sektorius, kuris nukenčia labiausiai ir kur didžiausia klientų sugrįžimo tikimybė – maitinimo ir apgyvendinimo verslai. Tikėtina, kad ne visi sektoriaus atstovai išgyvens iki kitų metų vidurio, tačiau išgyvenusieji turėtų sulaukti pakankamai didelio klientų srauto tiek iš vietos, tiek ir iš užsienio. T. Povilauskas įsitikinęs, kad nėra priežasčių, kodėl, pasibaigus pandemijai, bent jau poilsinis turizmas nesugrįžtų į ankstesnį lygį per artimiausius dvejus-trejus metus, juolab, kad Lietuva tebėra pasauliui neatrasta turizmo vieta.

Tadas Povilauskas. SEB nuotr.

Pagerėjus pandeminei situacijai, turėtų atsigauti ir prekybos vietos, pirmiausia siūlančios ne tik prekybą, bet ir pramogas ar laisvalaikio praleidimo paslaugas. Didesnio klientų srauto galima tikėtis ir dėl per šiuos metus augusių gyventojų pajamų, kurių nemaža dalis atgulė į jų sąskaitas.

„Likimo ironija, bet viena daugiausiai per 2008-2009 m. finansų krizę Europos Sąjungoje (ES) smukusi ekonomika – Lietuva, šiemet bus viena mažiausiai kritusi. Nors nedarbas šalyje ir padidėjo, dirbančiųjų pajamos sparčiai augo. Trečią ketvirtį vidutinis darbo užmokestis po mokesčių buvo net 10,4 proc. didesnis negu prieš metus – toks augimas retai būta net ramiais ir palankiais mūsų šaliai metais. Be to, valdžios politika dėl galimybių skolintis taip pat buvo palanki gyventojų pajamoms, todėl nereikia stebėtis, kodėl mažmeninė prekyba, nepaisant visokių baimių, šiemet augo ir kol kas augimas neatsilieka nuo ankstesnių metų“, – sako SEB banko ekonomistas T. Povilauskas.

Fizinės prekybos vietos atsigaus internetinių parduotuvių sąskaita

Per vienuolika šių metų mėnesių mažmeninės prekybos, neįtraukus degalų, apyvarta buvo 6,6 proc. didesnė negu prieš metus (pvz., 2019 metais augimas siekė 7,1 proc.). Toks apyvartos augimas pasiektas nepaisant sumažėjusio pirkėjų fizinio srauto. Žmonės rečiau lankėsi prekybos vietose, bet vieno apsilankymo metu išleido daugiau, be to, augo internetinių parduotuvių reikšmė. Tikimasi, kad šiemet užsakomasis pardavimas paštu ir internetu jau sudarys arti 8 proc. visos mažmeninės prekybos, neįtraukus degalų prekybos rinkos.

„Jeigu lūkesčiai dėl gerėsiančios epidemiologinės situacijos pasiteisins ir kitų metų antrą pusmetį gyventojai galės be didesnių ribojimų judėti nebevengdami socialinio kontakto, fizinės prekybos vietos gali sulaukti pirkėjų sugrįžimo. Pirmiausia – internetinių parduotuvių apyvartų sąskaita. Tačiau bendrai prekybos dalis internete nesustos augti – prie to prisidės ir prekybininkų padarytas įdirbis ugdant pirkėjų įpročius apsipirkti internete“, – sako T. Povilauskas.

Jo prognozėmis, nedarbas pradės mažėti tik kitų metų antrą pusmetį, todėl kitų metų prekybininkų pajamų augimas smarkiai priklausys nuo to, ar vartotojai mažiau taupys ir, ar vėl galės drąsiau leisti pinigus paslaugoms. Kadangi šiemet vartotojai atsinaujino savo buitį, baldų, kompiuterinės ar buitinės technikos pardavimai, tikėtina, bus mažesni.

Būsto rinką sujudins nauji projektai ir atvykstantys baltarusiai

Tuo tarpu būsto rinka šiais metais išgyveno skirtingus etapus: nuo visiško sąstingio pavasarį, iki rekordinių naujo būsto pardavimų rudenį. Vis paklausesni tapo erdvesni būstai, net ir mažiausiose erdvėse buvo ieškoma, kaip įrengti vietą darbui ar mokslui. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas M. Statulevičius įsitikinęs, kad lietuviai ir toliau ieškos erdvesnio būsto už prieinamą kainą, o šios turėtų išlaikyti nuosaikų augimą.

„Pirmasis karantinas pavasarį parodė, kad net ir visiškai sustojęs gyvenimas tapo pretekstu keisti namus ir gerinti buitį dėl daugelio skirtingų priežasčių. Erdvės trūkumas buvo ne paskutinėje vietoje, todėl galima tikėtis, kad nauji projektai bus erdvesni. Kainų augimas kitais metais turėtų išlikti nuoseklus dėl kelių priežasčių: statybas išbrangins užsieniečių darbo jėgos trūkumas, 2021 m. įsigaliosianti aukščiausia energinė A++ klasė bei žemės sklypų miestų centrinėse dalyse stygius“, – sako M. Statulevičius. Jo teigimu, daugiau būstų gali tekti rinktis iš brėžinių – pirmo karantino metu dalis nepradėtų projektų buvo pristabdyti dėl didelio neapibrėžtumo, todėl pasiūla gali nespėti vytis paklausos.

Nepaskutinėje vietoje ir augantis į Lietuvą grįžtančių lietuvių skaičius bei naujai atvykstantys baltarusiai, kurie taip pat dairosi naujų namų ar būsto investicijai. „Būsto nuomai, o su laiku ir įsigijimui, Vilniuje ieško apie tūkstantį atvykstančių baltarusių šeimų – tai pakankamas kiekis sujudinti paklausą“, – sako M. Statulevičius.

Biurų tuštėjimo metas baigsis?

Biurų rinkai šie metai buvo ištuštėjusių stalų ir kėdžių era, tačiau dar per anksti kalbėti apie esminius pokyčius šio komercinio NT rinkoje. „Pokyčiai bus ir jie aiškiai susiję su didesnėmis darbuotojų galimybėmis dirbti iš namų, todėl daugelis įmonių iš naujo paskaičiuos, kiek joms iš tikro reikia nuomojamo biuro ploto. Visgi Lietuvos biurų rinkai, manau, yra aktualiau tai, ar pavyks išlaikyti spartų dirbančiųjų paslaugų sektoriuje skaičiaus augimą. Tai nemažai susiję tiek su dabartinių tarptautinių paslaugų centrų ir IT bendrovių plėtra, tiek ir su galimybėmis pritraukti naujų investuotojų. Šiais metais atsirado galimybė pritraukti ir IT bendrovių bei jų darbuotojų iš Baltarusijos, todėl, jeigu ši galimybė materializuotųsi, kitąmet šios įmonės galėtų teigiamai prisidėti prie nuomojamo ploto paklausos augimo“, – sako T. Povilauskas.

LNTPA vadovas M. Statulevičius įsitikinęs, kad, nuslopus pandemijai, grįžimas į įprastą gyvenimą biuruose neužtruks. „Su vakcina pasiekus norimų rezultatų, pirmiausia turėtų suveikti emociniai faktoriai: pavargę nuo darbo namuose grįšime į biurus, iš namų dirbdami tik dalį laiko. Be to, darbuotojams dirbant biure, verslui paprasčiau išlaikyti ryšį tarp komandos narių, o ir pandemiją išgyvenusių verslų ambicijos atsigriebti už prarastus metus vaidins ne paskutinį vaidmenį, todėl biurų rinka turėtų atsigauti bematant“, – sako M. Statulevičius.

Lėčiau atsigaus viešbučiai, logistikos sektorius klestės

„Verslo kelionės į buvusį ritmą grįš gerokai lėčiau nei poilsinės ar pažintinės. Per nuotolines priemones išmokome bendrauti greitai ir efektyviai, todėl viešbučių atsigavimas tikriausiai nebus toks staigus, kaip biurų. Išsilaikyti sunkiausia dabar mažiesiems, kurie gali ieškoti būdų, kaip parduoti savo verslą didiesiems tinklams. Tačiau optimizmo rinkose netrūksta – apgyvendinimo platformos „Airbnb“ akcijų kaina po viešo platinimo gruodį kilo du kartus. Per pandemiją laimėjo ir tie, kurie investavo į logistikos sektorių, kadangi pastarasis ateinančiais metais turėtų išlaikyti panašias apsukas“, – sako M. Statulevičius.

Mindaugas Statulevičius. SEB nuotr.

Komercinis logistikos nekilnojamojo turto sektorius šiemet sulaukė didelio investuotojų dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ir ne vien dėl spartaus elektroninės prekybos augimo – koronaviruso pandemija didžiausią smūgį sudavė paslaugų, o ne prekių gamybos sektoriui.

„Dabar per antrąją viruso bangą matome, kad pramonės gamybos sektorius labai nesiskundžia: šiemet per vienuolika mėnesių apdirbamosios gamybos, neįtraukus naftos produktų, apimtis Lietuvoje augo 1,4 procento. Kaip jau anksčiau minėta, mažmeninės prekybos apimtis taip pat didėjo, o prekių tranzito apimtis irgi stebino – prekių reeksportas šiemet buvo tik 1,2 proc. mažesnis negu prieš metus. Tikėtina, kad kitąmet pramonės rezultatai bus geresni ir, kad sugrįš investicijos, kurias šiemet šio sektoriaus įmonės pristabdė. Be to, lieka neišspręstas Baltarusijos klausimas, kuris gali daryti neigiamą įtaką tranzitinių prekių srautams rytų kryptimi ir atitinkamai sandėlių, įtrauktų į šią grandinę, užimtumui“, – sako T. Povilauskas.

Jo įsitikinimu, jeigu sėkmingai pasibaigs kova prieš koronavirusą, kitąmet bus galima išvysti didesnį norą rizikuoti. Investuotojai visada stengiasi užbėgti įvykiams už akių, todėl, toliau rinkoje augant nepanaudotų investuotojų pinigų kiekiui, bus stengiamasi juos įdarbinti prisiimant didesnę riziką. Teigiamo scenarijaus atveju, visų rinkos dalyvių koordinuotas darbas bus palaikyti subalansuotą padėtį komercinio NT rinkoje.