Per dvi savaites degalinės esą spėjo pajusti pokytį – pakėlus kainas, vairuotojai užsuka rečiau.
Energetikos agentūros skaičiavimais, pirmą kovo savaitę Lietuvos degalinėse benzino kainos augo 11, o dyzelino – 26 centais.
„Benzinas kainuoja mažiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Dyzelinas, tiesa, dabar kainuoja daugiau nei ES vidurkis“, – teigė Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.
Anot Energetikos agentūros, kitur degalai brango dar labiau, pavyzdžiui, Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.
Tiesa, vokiečiai draus degalinėms didinti kainas daugiau nei kartą per dieną. Esą sieks sugriežtinti konkurenciją, nes sulaukė įtarimų, kad bendrovės kainas kelia dirbtinai.
Lietuvoje Konkurencijos taryba analizavo degalinių elgesį. Lygino, kaip kainos keitėsi Lietuvoje ir aplinkinėse valstybėse, ar neįprastai neišaugo degalinių maržos, tačiau nieko neteisėto nepastebėjo.
„Iš pirminių, viešai prieinamų šaltinių kol kas pagrindo įtarimams dėl galimų konkurencijos pažeidimų nesame nustatę“, – komentavo Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė.
Be to, poreikio įvesti griežtesnes taisykles, pavyzdžiui, kaip Vokietijoje, taryba nemato.
„Buvo įvardinta gamyklinė kaina. Didmeninė kaina, už kurią degalinės perka, yra 1,84 plius atvežimas“, – sakė Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas Karolis Stasiukynas.
Anot Energetikos agentūros, daugiau kaip pusę dyzelino kainos prieaugio galėjo nulemti ne išaugusi naftos kaina, o kitos priežastys, pavyzdžiui, jo trūkumas Europoje. Kita vertus, Lietuvoje dyzelino kol kas užtektinai.
Taip pat aiškintasi, ar kainos degalinėse keitėsi proporcingai, atsižvelgiant į pabrangusią naftą.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Benzino kaina tikrai išlaiko labai panašias tendencijas, o dyzelinas galėtų būti šiek tiek pigesnis“, – neslėpė A. Bagočiutė.
Maždaug pusę to, ką vairuotojas sumoka už litrą degalų, yra valstybės nustatyti mokesčiai, t. y. akcizas, pridėtinės vertės mokestis.
Degalinės siūlo mažinti CO2 dedamąją arba į degalus maišyti mažesnę biologinės kilmės dalį.
„Turi laisvas rankas sumažinti apie 40 centų, kas būtų ES mažiausia riba. Tada automatiškai nukristų degalų kainos“, – aiškino K. Stasiukynas.
Tačiau finansų ministras dar praėjusią savaitę pareiškė, kad mažinti akcizų nėra svarstoma. Artimiausiomis dienomis jis pasirašys įsakymą dėl strateginių naftos rezervų naudojimo.
„Turime pagaliau sprendimą, kad galime atlaisvinti naftos rezervus. Tą mes ketiname padaryti artimiausiu metu, tad efektas tikrai turi pasijausti“, – tvirtino premjerė Inga Ruginienė.
Tikimasi, kad įliejus daugiau naftos į rinką, kainos automatiškai sumažės. Tiesa, kad taip nutiktų, savo rezervus turėtų pradėti naudoti visos šalys, priklausančios Tarptautinei energetikos agentūrai.
„Paleisime dalį pramonės rezervų, kuriuos laiko naftos prekybos įmonės. Pagal įstatymą jos pačios turi įsigyti, tad tikrai jokios naštos biudžetui ar mokesčių mokėtojams tiesiogiai už to rezervo atstatymą nebus“, – dalijosi energetikos viceministras Gabrielius Gorbačevskis.
Dalį rezervo Lietuva kartu su kitomis šalimis 2022 metais jau naudojo, kai naftos kainų lubas pramušė karas Ukrainoje.
„2022 metų balandį, kai į rinką buvo paleisti 120 mln. barelių, tą pačią dieną naftos kaina krito 7 proc.“, – prisiminė G. Gorbačevskis.
Šį kartą šalys planuoja naudoti rekordiškai didelę rezervų dalį, t. y. atlaisvins 400 mln. barelių naftos. Tai pasaulio rinkose pasiūlą stabilizuoti turėtų maždaug mėnesiui.
(be temos)