„Lietuvoje kas penktas žmogus gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, apie 140 tūkst. šalies gyventojų, pernai metų duomenimis, gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. Nors pastaruoju metu išmokos auga, tačiau, gerėjant ekonomikai, jų santykis su BVP kinta nedaug. Tai reiškia, kad išmokomis palaikomas pastovus skurdo rizikos lygis“, – sako Akvilė Kernagė, Valstybės kontrolės Veiklos audito 2-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė.

Socialinės apsaugos išlaidos išmokoms pernai sudarė apie 8,9 milijardo Eur, o socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui 2019–2020 m. šiek tiek sumažėjo. Vadinasi, nemokant socialinių išmokų Lietuvos skurdo rizikos lygis 2019 m. būtų 9,5 procentinio punkto didesnis, 2020 m. – 8,7 proc. punkto.

Lietuvoje kas penktas žmogus gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, apie 140 tūkst. šalies gyventojų, pernai metų duomenimis, gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.

2021 m. rugsėjo mėn. startavo savivaldybių socialinės paramos veiksmingumo stebėsenos sistema, kurią sukūrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Iš jos rodiklių matyti, kad savivaldybių socialinės paramos veiksmingumas yra vidutinis, 2017–2020 m. jis siekė 5 balus iš 10. Šį indeksą sudaro 35 rodikliai, apimantys skurdo mažinimo (4), pagalbos (21) ir prevencijos (10) sritis. Didžiųjų miestų savivaldybėse situacija skurdo mažinimo srityje yra geresnė, o socialinių paslaugų rodikliai blogesni. Skurdo rizikos lygis savivaldybėse svyruoja nuo 13,5 iki 38,5 proc., socialinės pašalpos gavėjų ir skurstančių asmenų santykis – nuo 1 iki 25 proc. Rodiklių netolygumai tarp savivaldybių signalizuoja, kad ministerija ir savivaldybės turėtų skirti dėmesį geresnius rodiklius pasiekiančių savivaldybių praktikos analizei, jos sklaidai ir pritaikymui kitose savivaldybėse.

Valstybės kontrolė 2018–2019 m. atliko auditą „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo pateiktos septynios rekomendacijos. Jų įgyvendinimui dėmesys yra skiriamas, tačiau šiuo metu dar neįgyvendintos dvi svarbios rekomendacijos dėl elektroninių paslaugų plėtros ir socialinės paramos kompleksinio teikimo. Didžiausią laukiamą poveikį duotų kompleksinis visų pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas.

Siekiant mažinti pažeidžiamiausių asmenų grupių skurdo rizikos lygį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija imasi priemonių, susijusių su socialinių išmokų didinimu ir palankesnių sąlygų jas gauti sudarymu (senatvės pensininkams, asmenims su negalia, šeimoms, auginančioms vaikus, vienišiems asmenims, bedarbiams). Tikimasi, kad šie sprendimai darys teigiamą įtaką skurdo rodikliams ateityje.