„Visas RRF planas ir jo rodikliai buvo parengti kaip Bendrijos reakcija į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, todėl nebuvo įvertintos karo Ukrainoje ir energetikos kainų augimo pasekmės, o Europos Komisija to plano nei terminų, nei sumų nenori ir neperžiūri, bent jau kol kas“, – BNS po susitikimo su Gitanu Nausėda sakė M. Macijauskas.

„Vis dėlto akivaizdu, kad problemų yra, nes vien dėl infliacijos dalis numatytų projektų išbrango, todėl, pavyzdžiui, Lietuva turėtų dengti didesnę dalį projekto vertės nei buvo suplanavusi anksčiau, o tokių lėšų nacionaliniame biudžete nėra numatyta“, – pridūrė jis.

Pasak kontrolieriaus, jo žiniomis Lietuva kartu su kitomis ES narėmis planuoja persiderėti dėl RRF dotacijų panaudojimo.

„Kiek žinau, daugelis Europos Sąjungos šalių ketina kreiptis į Komisiją ir persiderėti tam tikrus rodiklius, terminus ir galbūt netgi finansavimo dydį. Lietuva čia irgi nebus išimtimi“, – sakė M. Macijauskas.

G. Nausėda teigė, kad Gaivinimo fondo lėšos turi pratęsti Lietuvos ekonominės sėkmės istoriją.

„Matuojant BVP augimą vienam gyventojui po 2000 metų esame didžiausią naudą iš narystės ES pasiekusi šalis. Gaivinimo fondo lėšos turi pratęsti šią Lietuvos sėkmės istoriją. ES investicinės galimybės turi ir toliau teikti apčiuopiamą naudą Lietuvos visuomenei, kiekvienam piliečiui“, – pranešime sakė prezidentas.

Šiuo metu Valstybės kontrolė atlieka RRF dotacijų dalies investavimo plano įgyvendinimo auditą.

Prezidentas ragina Vyriausybę nevėluoti įgyvendinant Europos Vadovų Taryboje suderėtą Gaivinimo fondo investicinį planą ir daugiau konsultuotis su socialiniais partneriais. Tai , anot jo, galėtų padėti greičiau ir efektyviau investuoti Lietuvai suderėtas 2 mlrd. eurų vertės lėšas.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, kad pirmąjį mokėjimo prašymą pagal RRF planą Vyriausybė Europos Komisijai planuoja pateikti trečiąjį šių metų ketvirtį.

Lietuvai RRF priemonių plane šiemet numatyta skirti 339 mln. eurų, 2023-2024 metais – daugiau kaip 1,168 mlrd. eurų, o 2025-2026 metais – dar 600,1 mln. eurų. Iš viso šaliai numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų.

Investicijos ir reformos apima septynis komponentus: žaliąją pertvarką, skaitmenizaciją, švietimą, sveikatą, socialinę apsaugą, inovacijas ir mokslą, viešojo sektoriaus pertvarką.