Ši Darbo kodekso nuostata įsigaliojo nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos.

VDI specialistai nurodo, kad dėl kompensacijos dydžio, kuris mokamas už faktiškai dirbtą minėto pobūdžio darbo laiką, darbuotojas ir darbdavys sutaria abipusiu susitarimu, tačiau kompensacijos dydis negali viršyti 50 proc. bazinio darbo užmokesčio. Taip pat šios kompensacijos mokamos tik tuo atveju, jei darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.

Kaip praneša VDI, tokios kompensacijos dydis gali būti susitartas darbo sutartyje ar įtvirtintas darbovietėje galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje, kolektyvinėje sutartyje ar kituose darbdavio vietiniuose norminiuose teisės aktuose.

Norint suskaičiuoti, kokia kompensacija priklauso konkrečiam darbuotojui, skaičiuojama pagal darbo sutartyje ar kituose teisės aktuose procentais nustatytą kompensacijos dydį ir darbuotojo lauko sąlygomis faktiškai dirbtą darbo laiką.

Kaip nurodo VDI, nustatant, ar darbas atliekamas lauko sąlygomis, atsižvelgiama į kiekvieno darbuotojo darbo pobūdį bei aplinkybes. Vienas reikšmingesnių kriterijų – faktinės darbo funkcijos, atlikimo vieta bei darbo vietą supanti erdvė.