Pereiti į pagrindinį turinį

Vėl atveriamos galimybės piktnaudžiauti garantinio fondo lėšomis

2012-07-17 10:14
Vėl atveriamos galimybės piktnaudžiauti garantinio fondo lėšomis
Vėl atveriamos galimybės piktnaudžiauti garantinio fondo lėšomis / Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

Darbuotojų apsauga jų darbdaviams tapus nemokiems Lietuvoje nėra visiškai užtikrinta. Tačiau ją nuo kitų metų sausio padidinę įstatymų leidėjai vėl atveria galimybes piktnaudžiauti Garantinio fondo (GF) lėšomis.

Prieštaraujančios nuostatos

Per bankrotų piką 2008 m. GF įstatyme atsiradusi pataisa tapo spąstais ne tik piktnaudžiaujantiems verslininkams, bet ir šimtams nuo jų nukentėjusių algų negavusių darbuotojų. Iki šiol GF įstatyme dar tebėra dvi viena kitai prieštaraujančios nuostatos. GF įstatymo 3 straipsniu suteikiama galimybė darbuotojams gauti išmoką iš GF, jeigu jie įmonėje dirbo iki teismo nutarties iškelti tai įmonei bankroto bylą priėmimo dienos. O 5 straipsnio 12 dalyje nurodoma, kad GF išmoka nemokama darbuotojams, su nemokia įmone darbo sutartį sudariusiems nuo tos dienos, kai įmonė gavo kreditoriaus ar kreditorių pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai reiškia, kad jeigu įmonė yra gavusi tokį pranešimą, pvz., iš „Sodros“, po šio pranešimo gavimo dienos įmonėje įdarbinti darbuotojai netenka teisės gauti GF išmokos.

Dienraštis buvo aprašęs istoriją, kai įmonėje jau po kreditoriaus pranešimo gavimo dienos įdarbintas asmuo negavo atlyginimo iš darbdavio, o šiam bankrutavus – nė iš GF.

Kaip tuomet dienraščiui aiškino GF atstovai, toks apribojimas įstatyme atsirado 2008 m., kai buvo pastebėtas piktnaudžiavimas GF lėšomis. Kai įmonė iš kreditoriaus gaudavo pranešimą apie bankroto iškėlimą, į darbą priimdavo daug žmonių ir jiems nemokėdavo atlyginimo. Maža to – jie netgi nedirbdavo, o esamiems darbuotojams esą būdavo padidinami atlyginimai. Todėl įmonei bankrutavus darbuotojai iš GF gaudavo solidžias nepelnytas sumas.

Bylinėtis – vienintelis kelias

Nuo piktnaudžiaujančių darbdavių nukentėję apie šią schemą visiškai nežinoję darbuotojai teisybės ieško teismuose. Tokią bylą nagrinėjantis Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėjas Visvaldas Kazakiūnas yra kreipęsis į Konstitucinį teismą (KT) dėl minėtos GF nuostatos konstitucingumo.

Į KT dėl įstatymo nuostatų išaiškinimo jis kreipėsi 2011 m. balandį. Kaip informavo V.Kazakiūnas, prašymas dar tik užregistruotas ir kol kas nepradėtas nagrinėti. „Bylą esu sustabdęs ir laukiu KT išaiškinimo. Nors GF įstatymo pataisos jau priimtos ir galbūt Konstitucijai prieštaraujanti nuostata panaikinta, tačiau nuo 2013-ųjų sausio įsigaliojanti nauja įstatymo redakcija atgaline data negalioja“, – akcentavo jis.

Pasak teisėjo, į šiuos GF spąstus 2008–2012 m. pakliuvusiems žmonėms teisybės belieka ieškoti teismuose. „Tiek įstatymus leidžiančios, tiek juos vykdančios institucijos gali daryti klaidų, turėdamos gerų ketinimų pažeisti žmogaus teises. O jeigu žmogus nukenčia, jis gali gintis, demokratinės institucijos jam tokią teisę suteikia“, – pabrėžė teisėjas V.Kazakiūnas.

Advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ asocijuoto teisininko, advokato Dainiaus Kenstavičiaus nuomone, viena iš nedidelių galimybių laimėti teismus – įstatymo įsigaliojimo nuostatas bandyti pripažinti prieštaraujančiomis Konstitucijai. „Tačiau tai yra labiau teorinė galimybė, kuria galėtų pasinaudoti tik patys principingiausi žmonės, negailintys laiko ir piniginių lėšų teismų procesams“, – sakė jis.

Nemokumą įrodys tik teismas

GF pranešė, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos GF įstatymui sustiprės darbuotojų apsauga jų darbdaviams tapus nemokiems. Pasak ūkio viceministro ir GF tarybos pirmininko Giedriaus Kadziausko, įsigaliojus įstatymui išmokas gaus daugiau darbuotojų, kuriems iki šiol jas skirti nebuvo galimybės, – pakeitus terminą, nuo kada įmonė laikoma nemokia, išmokos bus skiriamos darbuotojams, priimtiems į darbą iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos. Išmokos taip pat bus skiriamos Lietuvoje neįsteigtų įmonių darbuotojams, kurie nuolat dirba Lietuvoje.

Kaip paaiškino GF direktoriaus pavaduotojas Giedrius Galentas, kokio nors kreditoriaus pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jau nebus įrodymas, kad įmonė yra nemoki. „Toks sprendimas buvo priimtas suabejojus įstatymo nuostatų konstitucingumu. Nuo kitų metų nemokia įmonę pripažins tik teismas, iškeldamas bankroto bylą. Nors bus įvesta didesnė darbuotojų apsauga, vėl atsivers galimybė piktnaudžiauti kaip anksčiau“, – pabrėžė G.Galentas.

Viskas administratorių rankose

Asocijuotas teisininkas, advokatas D.Kenstavičius sakė, kad šiuo metu priemonių, kurios labiau padėtų suvaldyti galimus piktnaudžiavimus GF lėšomis, nėra. „Tokiais atvejais lieka pasinaudoti galimybe nuginčyti teismuose patvirtintus darbuotojų reikalavimus ir siekti įrodyti, kad darbuotojas buvo priimtas fiktyviai, jis jokių realių pareigų įmonėje nevykdė, dėl ko ir atlyginimas už nevykdytas funkcijas jam nepriklausytų“, – sako D.Kenstavičius. Pasak jo, kaip ir kitais piktnaudžiavimo atvejais, siekiant užkirsti kelią galimam neteisėtam GF lėšų pasisavinimui, reikėtų ir aktyvaus administratoriaus vaidmens – visų pirma išsamiai analizuojant bendrovės veiklą iki bankroto bylos iškėlimo momento ir teikiant teismams įrodymus dėl sudarytų galbūt fiktyvių darbo sutarčių. „Teismui ar kreditorių susirinkimui nepatvirtinus darbuotojų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, išmokos iš GF negali būti mokamos“, – pabrėžė jis.


Išmokos iš GF


Metai Lėšų likutis (mln. litų) Įmonių, pateikusių paraiškas, skaičius Darbuotojų, kuriems skirtos išmokos, skaičius Skirta lėšų (mln. litų)

2007 49,9 293 5794 13,4

2008 80 300 6894 18,2

2009 106,1 342 6579 22,6

2010 110,7 1093 20 439 62,5

2011 67,8 1825 28 100 72,6

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų