Užtat verslas savo ruožtu neslepia, kad daugeliui įmonių, parduodančių produkciją Kinijai ar iš jos gaunančių gamybai reikalingų detalių bei medžiagų, šios šalies rinka praktiškai jau uždaryta. Ir tikėdamiesi dėl to kompensacijų, verslininkai abejoja (tai galima spręsti iš viešų diskusijų), ar Lietuva jų skirs.
ELTA primena, kad Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), pasak gruodį skelbto jos pranešimo, „laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentą, premjerę, užsienio reikalų ir ekonomikos ir inovacijų ministrus, ragindama Lietuvos valdžios institucijas imtis neatidėliotinų aktyvių veiksmų dėl Kinijos veiksmų prieš Lietuvą ir jos įmones, siekiant įtraukti šį klausimą į ES institucijų: Europos Vadovų Tarybos, Parlamento, Komisijos darbotvarkes ir aukščiausiu ES lygiu kalbėtis su Kinija Lietuvos klausimu, siekiant ne aštrinti, o normalizuoti susidariusią situaciją“.
Savo ruožtu Europos verslo konfederacija „BusinessEurope“ paprašė EK vicepirmininką Valdį Dombrovskį atkreipti dėmesį į Kinijos veiksmus Lietuvos verslo atžvilgiu. Pareikštas solidarumas su Lietuvos įmonėmis, kenčiančiomis nuo ekonominių spaudimo ir prievartos padarinių. Europos verslo bendruomenė pasirengusi veikti kartu, siekiant pozityvių rezultatų. Ji, remdama EK pastangas spręsti dabartinius iššūkius, pripažįsta, jog didelį nerimą kelia ekonominės spaudimo ir prievartos priemonės, kurių Kinijos Liaudies Respublika ėmėsi prieš Lietuvą. „BusinessEurope“ pasisako prieš bet kokias spaudimo priemones, nes jos akivaizdžiai turi neigiamą poveikį įmonėms ir jų darbuotojams.
Verslas, įmonės – tai, visų pirma, žmonės, kurie nori dirbti, gauti atlyginimus, išlaikyti vaikus, šeimas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus nuomone, išsakyta LRT televizijos laidoje „Lietuva kalba“, konfrontacija niekada neduoda ekonominės naudos, niekas iš verslininkų nesitikėjo, kad Lietuvoje bus priimti tokie sprendimai ir bus susilaukta tokio Kinijos spaudimo. Tad dabar jau politikų reikalas, ką reikėtų padaryti, kad konfrontacija kuo greičiau pasibaigtų. Politikams gal net reikėtų spręsti, „kokį meduolį duoti kinams“.
Kad verslas su nerimu žiūri į Kinijos bei Lietuvos konfliktą, pripažįsta ir Kauno krašto pramonininkų bei darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas. Būdamas su Kinija dar neseniai prekiavusios „Volfas Engelman“ įmonės generaliniu direktoriumi, jis teigia, jog verslui nesinori spręsti politinių klausimų, tačiau „apmaudu, kad šalies valdžia, prieš priimdama politinius sprendimus, neįsigilina ir nepasitaria su tais, kuriuos tie sprendimai palies skaudžiausiai“.
Kol kas sunku M. Horbačauskui vertinti, kokio masto nuostolių patyrė jo vadovaujama bendrovė, kai Kinijos rinka užsidarė jos produkcijai ir prapuolė 7-erių metų įdirbis. O tai reiškia, kad prapuolė žmogiški, finansiniai resursai.
„Versle – paprasčiau nei politikoje. Verslas, įmonės – tai, visų pirma, žmonės, kurie nori dirbti, gauti atlyginimus, išlaikyti vaikus, šeimas. Jie be darbo laukti negali. Žinoma, tikiu, kad bus tam tikri Europos Sąjungos, Lietuvos valdžios sprendimai, bus verslui sukurta dėl pablogėjusių santykių su Kinija patirtų praradimų tam tikra atsvara. Ir tai leis kompensuoti verslui nuostolius bei intensyviau ieškoti naujų rinkų. Bet tai irgi užtruks tam tikrą laiką – ne per metus tos rinkos naują žaidėją įsileidžia, tą jau mes gerai žinom“, – kalbėjo Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vadovas M. Horbačauskas.
Naujausi komentarai